Tais laikais, kai moterys laivuose buvo nepageidaujamos, prancūzė Jeanne Baret tapo pirmąja moterimi apkeliavusia aplink Žemės rutulį.

Priverstinis maskaradas

Beveik prieš 250 metų pirmojoje prancūzų ekspedicijoje aplink pasaulį dalyvavusi J.Baret

buvo kilusi iš vargingos šeimos - nebuvo nei mokslininkė, nei labai raštinga.

Tačiau grįžus į Prancūziją, karalius Liudvikas XVI keliautoją pavadino neeiline moterimi, pagyrė ir paskyrė pensiją. 2012 metais J.Baret garbei buvo pavadinta nauja augalų rūšis atrasta Pietų Amerikoje. Kas gi buvo ta Jeanne Baret (1740-1807), kad nusipelnė tokio įvertinimo prieš daugelį metų ir dabar?

Į burlaivį „Etoile“, vieną iš prancūzų mokslinės ekspedicijos laivų, ji pateko per botaniko Philiberto Commerson malone. Ji buvo jo tarnaitė, o gal ir meilužė. Mokslininkas, gavęs kvietimą prisijungti prie L.A.Bougainville vadovaujamos ekspedicijos, dvejojo ar jį priimti, nes dažnai sirguliuodavo. Kai jam buvo leista pasiimti į kelionę tarną karališkojo iždo sąskaitą, P.Commersonas apsisprendė. Botanikas norėjo, kad kelionėje jį lydėtų J.Baret, kuri pagelbėtų sunegalavus ir padėtų rinkti augalų, vabzdžių ir moliuskų kolekcijas. Deja, moterims buvo griežtai uždrausta tarnauti Prancūzijos kariniuose laivuose. Teko griebtis gudrybės. Prieš pat išplaukiant, J.Baret į laivą atėjo apsirengusi vyriškais rūbais.

Kadangi P.Commersonas pasiėmė su savimi daug visokios įrangos, reikalingos tyrimams, kapitonas jam kartu su „padėjėju“ užleido savo didelę kajutę. Tai suteikė moteriai daugiau privatumo, nei būtų jo turėjusi gyvendama tarp jūreivių. Tiesa, laivo chirurgui Fransua Vives, kaip jis vėliau rašė savo atsiminimuose, botaniko tarnas kėlė tam tikrų įtarimų. Bet kiti, 116 laivo vyrų, nekreipė dėmesio į kuklų nedidelio ūgio mokslininko padėjėją.

Demaskavo Taičio aborigenai

Plaukiant į Ramųjį vandenyną, P.Commersoną kankino ne tik jūros liga, bet ir kojoje atsivėrusi opa. J.Baret didžiąją laiko dalį praleido kajutėje slaugydama savo poną. Pasiekus Montevidėjų, buvo rengiamos išvykos į aplinkines lygumas ir kalnus. Kadangi Commersono koja vis dar kėlė nerimą, įvairių augalų pavyzdžius padėjo rinkti vis dar nedemaskuota J. Baret.

Ji visur, kur tik užsukdavo prancūzų ekspedicijos laivai „Etoile“ ir „La Boudeuse“, talkininkavo P.Commersonui. Mokslininką nuolatos vargino kojos skausmai, todėl rinkti nežinomų augalų, vabzdžių, mineralų ir kitokių eksponatų į kalvas kildavo J.Baret. Grįžus į laivą, ji padėdavo savo globėjui apdoroti ir kataloguoti surinktus pavyzdžius.

Ilgą laiką niekas nedrumstė J.Baret ir P.Commersono ramybės. Jei kam ir kilo įtarimų, kad ekspedicijoje dalyvauja moteris, prisistatanti vyru, viešo konflikto nekilo. 1768 metų balandyje prancūzų ekspedicija išsilaipino Taičio saloje. Aborigenai atvykėlius sutiko draugiškai. Kartą nuo kalvų nusileidusius P.Commersoną ir J.Baret apsupo visas būrys smalsių taitiečių. Kažkuris iš jų, rodydamas į mokslininko padėjėją, sušuko, kad tai moteris. Kiti bandė nuplėšti jos rūbus. Siekiant apsaugoti moterį nuo sužalojimų, jūreiviai savo bendražygę skubiai nuvedė į laivą. Ekspedicijos vadovas L.Bougainvillis tik po kelių savaičių, kai jau turėjo progos asmeniškai pabendrauti su J. Baret, savo žurnale aprašė šį incidentą.

Nepaliko surinktos kolekcijos

Paaiškėjus, kad viename iš ekspedicijos laivų plaukia moteris, žygio vadovui kilo problema – ką daryti. Laivai kariniai, moterims čia ne vieta, bet negi paliksi vargšę tėvynainę vieną tarp aborigenų. Laivai plaukė toliau, kol pasiekė Mauricijaus salą, kuri tuo metu buvo kolonizuota prancūzų ir vadinosi Isle de France.

P.Commersonui buvo malonu sužinoti, kad šios salos gubernatorius yra jo senas draugas ir kolega botanikas Pierre Poivre. Matydamas savo draugą nesveikuojantį, gubernatorius pasiūlė jam kurį laiką paviešėti saloje. L.Bougainvillis labai tuo apsidžiaugė, nes tai jam leido lengvai atsikratyti nelegaliai ekspedicijoje dalyvavusia moterimi.

Likusi saloje, J.Baret ir toliau tęsė savo, kaip P.Commersono padėjėjos bei slaugytojos vaidmenį. Per keletą metų jie čia surinko daugiau kaip šešis tūkst. augalų rūšių pavyzdžių. 1773 metais P. Commersonas mirė. J.Baret liko be lėšų, kurios jai leistų grįžti į Prancūziją. Ji susirado darbą vienintelio salos miesto Port Luiso tavernoje. Netrukus ištekėjo už čia tarnavusio Prancūzijos armijos puskarininkio. Vėliau su vyru grįždama į Prancūziją ir tuo baigdama savo kelionę aplink pasaulį, ji parvežė į tėvynę didelę P.Commersono surinktą augalų kolekciją. Tai labai praturtino Prancūzijos Nacionalinį gamtos istorijos muziejų.  

Gyvenimas vertas knygos

Daugelį metų apie šią moterį buvo šiek tiek žinoma tik iš ekspedicijos vadovo, admirolo Louis Antoine de Bougainville kelionės užrašų, kurie tuomet prilygo bestseleriui. Naujesnėse studijose buvo pateikta daugiau faktų apie ekspedicijoje dalyvavusią moterį. Deja, naujausia informacija, skelbiama moksliniuose žurnaluose, liko mažai žinoma plačiajai visuomenei, ypač už Prancūzijos ribų.

Tik 2002 metais Naujoje Zelandijoje gyvenantis istorikas John Dunmore išleido knygą „Mounsieur Baret“. Joje pirmą kartą pateikiama išsamesnė šios moters biografija. Luisvilio universiteto (JAV) profesorės Glynis Ridley 2010 m. išleista knyga „Jeanne Baret Discovery“ dar labiau praplečia pažintį su pirmąja moterimi apkeliavusia pasaulį. Be to, ji parašyta labai vaizdingai ir sulaukė didelės skaitytojų auditorijos dėmesio.