- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokslininkai pasinaudojo išmaniojo telefono dydžio prietaisu, kad nustatytų išsamiausias žmogaus genomo sekas, kada nors išaiškintas naudojant vienintelę technologiją, sakoma pirmadienį paskelbtoje studijoje.
Šis technologijų proveržis, aprašytas žurnale „Nature Biotechnology“, priartina mus prie dienos, kai šeimos gydytojai genomo sekvenavimą galės skirti lygiai taip pat paprastai, kaip ir įprastą kraujo tyrimą, sako straipsnio autoriai.
„Neabejotinai artėjame prie momento, kai genomų sekvenavimas taps pažangiųjų klinikinių tyrimų įprasta dalimi“, – sakė naujienų agentūrai AFP pagrindinis studijos autorius Matthew Loose'as (Metjus Lūzas), Notingamo universiteto profesorius.
Naujasis sekvenavimo metodas yra pirmasis, tinkamas nuskaityti ilgoms nesuardytoms DNR grandinėms. Tokiu būdu gaunamų rezultatų tikslumas – 99,88 procento.
„Genomo sekų nustatymo procesas panašus į vaikišką dėlionę“, – sakė studijos bendraautorius Nicholas Lomanas (Nikolas Loumanas), dirbantis Birmingamo universiteto Mikrobiologijos ir užkrečiamųjų ligų institute.
„Galimybė nuskaityti itin ilgas sekas yra tarsi galimybė surasti labai dideles dėlionės dalis“, – aiškino jis.
Ypač svarbu, kad vadinamoji nanoporų technologija suteikia galimybę gvildenti mažai ištirtas genomo sritis, atsakingas už genomo imuninį atsaką ir navikų augimą.
Ji gali padėti aptikti „vėžio DNR“ kraujo mėginyje ir „aptikti navikus dar prieš pasireiškiant jų simptomams arba dar prieš jiems tampant pastebimiems naudojant radiologijos metodus“, – sakė N. Lomanas.
Be to, įtariamos infekcijos atveju DNR sekvenavimo metodas gali būti naudojamas aptikti virusų arba bakterijų genetinei medžiagai aptikti, mokslininkas sakė naujienų agentūrai AFP.
„Tuo pačiu galime stebėti, kaip pacientas reaguoja į infekciją“, – pridūrė N. Lomanas ir pabrėžė, kad kiekvieno žmogaus imuninė sistema yra skirtinga.
Sekvenavimas gali būti naudojamas ir siekiant ištirti žmogaus mikrobiotos – ant mūsų organizmo ir jo viduje, daugiausiai žarnyne gyvuojančios įvairių mikroorganizmų populiacijos – sudėtį.
Paprasta kaip išvirti puodelį arbatos
„Plėtodami individualizuotą mediciną norėsime susidaryti vaizdą, kaip asmenys gali reaguoti į antibiotikus arba vaistus nuo vėžio“, – sakė N. Lomanas.
Žmogaus genomą sudaro daugiau kaip trys milijardai nukleotidų porų, dvigubos DNR spiralės statybos blokų. Jie sudaro apie 25 tūkst. genų.
Genai veikia panašiai kaip kompiuterio programos kodas ir instrukcijos, kaip organizmas turi augti ir vystytis. Dėl šių programų klaidų gali sutrikti organizmo funkcijos ir išsivystyti ligų.
Viso žmogaus genomo seka pirmąkart nustatyta 2003 metais. Tai buvo atlikta įgyvendinus projektą, savo mastu prilygstantį praeito amžiaus 5-ojo dešimtmečio Manhatano projektui, per kurį buvo sukurti pirmieji JAV atominiai ginklai. Šis genomo tyrimų projektas truko 15 metų, kainavo 3 mlrd. dolerių; jame dalyvavo šimtai mokslininkų ir buvo pasitelkta 20 didelių universitetų ir mokslinių tyrimų institutų kompiuterių pajėgumai.
Naujausias sekvenavimas, atliktas keliolikos mokslininkų, naudojusių šešis kišeninius prietaisus MinION, tekainavo kelis tūkstančius dolerių ir truko tris savaites.
„Po 5–10 metų sekvenuoti genus bus lygiai taip pat įprasta kaip užkaisti virdulį ir išsivirti puodelį arbatos“, – prognozuoja vienas iš studijos autorių Andrew Beggsas (Endrius Begsas), Birmingamo universiteto profesorius. Ši mokslo įstaiga yra viena iš devynių, dalyvavusių minėtame projekte.
Tyrėjai sudėliojo genomo sekas, nustatytas leidžiant DNR grandinėles per mažyčius nanovamzdelius, gaminamus britų kompanijos „Oxford Nanopore Technologies“.
Pagal skirtingą elektrinį krūvį prietaiso jutikliuose atpažįstamos DNR sudarančios nukleotidų molekulės ir užrašoma jų išsidėstymo seka. DNR nukleotidų esama tik keturių rūšių: adeninas (A), citozinas (C), guaninas (G) ir timinas (T).
Naujoji genų tyrimo priemonė tyrėjams ir medikams atveria galimybes itin tiksliai modifikuoti tam tikras genomo sritis ir ištaisyti DNR klaidas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...