- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiaurės ir Pietų Amerikoje, didelėje Europos ir Afrikos dalyje dangaus stebėtojai naktį iš sausio 20 į 21 dieną galės išvysti visišką Mėnulio užtemimą, kuris bus paskutinis iki 2022 metų.
Europoje ir Afrikoje Mėnulio užtemimas prasidės prieš pat patekant Saulei. Tuo metu astronomijos mėgėjai Šiaurės ir Pietų Amerikoje jį galės stebėti vakare arba vidurnaktį.
Užtemimas vyks nuo 3 val. 34 min. Grinvičo (5 val. 34 min. Lietuvos) laiku iki 6 val. 51 min. Grinvičo (8 val. 13 min. Lietuvos) laiku.
Prasidėjus užtemimui, Žemės šešėlis pradės dengti Mėnulį iš kairės, lyg atkąsdamas jo gabalą.
Visiškas Mėnulio užtemimas įvyks 4 val. 41 min. Grinvičo (6 val. 41 min. Lietuvos) laiku ir truks maždaug valandą, skelbia NASA.
Per užtemimą Mėnulis išliks matomas, bet jį uždengs raudonas šešėlis. Todėl mėnulio užtemimas dažnai yra vadinamas „kruvinuoju Mėnuliu“.
Žėmės palydovas raudonai nušvis dėl tos pačios priežasties, dėl kurios saulėlydžiai nusidažo raudona, rožine ar oranžine spalva.
„Pro Žemės kraštus praslydęs truputis Saulės šviesos lūžta Žemės atmosferoje ir pasiekia Mėnulį“, – paaiškino Sirakūzų universiteto Fizikos katedros docentas Walteris Freemanas (Valteris Frimanas).
„Šio nedidelio kiekio raudonos šviesos užtenka, kad ji nušviestų Mėnulį ir jis būtų mums matomas. Tačiau jis bus ne baltas ir ryškus, o labai blankus ir raudonas, maždaug 10 tūkst. kartų blankesnis nei paprastai“, – kalbėjo docentas.
Nors visiškas Mėnulio užtemimas vidutiniškai įvyksta nuo vieno iki trijų kartų per metus, po sausio 21 dienos tokio užtemimo nematysime dar trejus metus.
„Kol kas tai bus paskutinė galimybė pamatyti visišką mėnulio užtemimą“, – sakė nevyriausybinės organizacijos „The Planetary Society“ mokslininkas Bruce'as Bettsas (Briusas Betsas).
Kitas visiškas Mėnulio užtemimas Europoje bus matomas tik 2022 metų gegužės 16 dieną.
Tačiau iki to laiko dar bus dalinių Žemės palydovo užtemimų.
Visiškas Mėnulio užtemimas įvyksta tik tada, kai Saulė, Žemė ir Mėnulis atsiduria tiksliai vienoje linijoje.
Šio astrologinio reiškinio stebėjimams gali sutrukdyti debesuotas dangus. Tačiau Mėnulio stebėtojams nereikės pasiruošti specialių stiklų, kuriuos ekspertai pataria turėti stebint Saulės užtemimą.
Taip yra todėl, kad pats Mėnulis neskleidžia šviesos, o tik atspindi Saulės šviesą.
„Mėnulis niekada nebus toks ryškus, kad galėtų pakenkti mūsų akims kaip Saulė“, – sakė W. Freemanas.„Kruvinojo Mėnulio stebėjimas yra viena iš retų progų danguje vienu metu pamatyti Mėnulį ir žvaigždes, nes paprastai jas nustelbia per daug ryški Mėnulio šviesa“, – pridūrė jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...