- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje vis dar yra medinių geležinkelio pabėgių, kurių sudėtyje yra vėžį sukeliančių medžiagų.
Šią problemą prieš penkerius metus apsiėmė spręsti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai, naudodami kenksmingas medžiagas skaidančius grybus. Šiemet jie kartu su italų tyrėjais, „Lietuvos geležinkeliais“ ėmė taikyti platesnį sprendimą – savotišką biologinį „internetą“, kurį sudaro taršias medžiagas skaidantys augalai, grybai ir bakterijos, rašoma pranešime spaudai.
Panaudoti geležinkelio pabėgiai Lietuvoje ir kitose šalyse anksčiau buvo mirkomi kreozote – šiandien ES uždraustoje medžiagoje, kuri savo sudėtyje turi vėžį sukeliančių cheminių junginių. Tai itin plačiai paplitusi problema: vien Lietuvoje pabėgių medienos atliekų per metus susidaro apie 2 tūkst. tonų, pasaulyje – apie 2,85 mln. tonų.
Vienas iš būdų atsikratyti tokių pabėgių – juos deginti. Tačiau dalis pabėgiuose esančių medžiagų yra lakios, todėl deginimas yra nepaprastai brangus, specialiose aukštatemperatūrinėse krosnyse, naudojant papildomą kurą. Negana to, pelenus reikia laidoti, panašiai kaip radioaktyvias atliekas, pavyzdžiui, įkapsuliuojant į granitinį gruntą.
Mokslininkai ėmėsi ieškoti alternatyvų tokiems brangiems sprendimams – ir pritaikė procesą, vadinamą bioremediacija: jo metu kenksmingos medžiagos yra nukenksminamos arba pašalinamos pasitelkiant gyvus organizmus, pavyzdžiui, augalus. Mokslininkai atrado, kad medieną nukenksmina pelėsiniai baltojo puvinio grybai, tokie kaip gluosninė kreivabudė, kurie natūraliai išauga ant aikštelėse saugomų panaudotų medinių pabėgių.
Mokslininkai atrado, kad medieną nukenksmina pelėsiniai baltojo puvinio grybai, tokie kaip gluosninė kreivabudė, kurie natūraliai išauga ant aikštelėse saugomų panaudotų medinių pabėgių.
Tačiau vien grybų pagalbos nepakanka – pirmiausia todėl, kad jiems optimali 27 laipsnių temperatūra Lietuvoje nėra užtikrinama: reikia taikytis prie drėgmės ir temperatūros kaitos, pasakoja projekto vadovas, VDU Gamtos mokslų fakulteto Instrumentinės analizės atviros prieigos centro vadovas, akademikas Audrius Sigitas Maruška.
„Nukenksminti gali ne tik grybai – yra panašius fermentus išskiriančių bakterijų, tam taip pat galima panaudoti augalus. Bendradarbiaujame su viena iš įmonių, kuri naudoja bakterijas naftos produktų suskaidymui, ir italų mokslininkais iš Centrinės tyrimų tarybos, kurie pasitelkia greitai augančius augalus – topolius, karklus – sunkiųjų metalų nukenksminimui“, – paaiškina profesorius.
Mokslininko teigimu, projekte bendromis jėgomis dirba skirtingų sričių ekspertai – Botanikos sodo fitopatologai ir mikologai, tyrinėjantys atitinkamai augalų ligas ir grybus, ir chemikai bei mikrobiologai, tiriantys augalų šaknų bakterijas ir dirvoje esančių teršalų sudėtį. Padedant Italijos tyrėjams numatoma ištirti žemę (substratą) po atlikto nukenksminimo – ar ji ne toksiška, nežudo ląstelių, nekeičia genų.
Audrius Sigitas Maruška, Universiteto nuotr.
„Augalai, grybai ir bakterijos – jie visi susiję, kaip internetas. Pavyzdžiui, jei išaugo beržas, jis išsikovoja erdvę, skleidžia tam tikrus junginius, kurie užtikrina, kad toje vietoje pušis neaugs. Ir atvirkščiai – jei prie seno ąžuolo pasodinsite eglę, ąžuolas po kurio laiko nudžius. Žinant šiuos ryšius, galima tai išnaudoti vykdant tyrimus“, – teigia prof. A. S. Maruška.
Šitaip mokslininkai siekia pagelbėti „Lietuvos geležinkeliams“ – šalia geležinkelių nuolat užauga kliudantys augalų brūzgynai, krūmai, karklai, todėl dabar tose vietose bus sodinami kiti, jų augimą slopinantys augalai. Pasak prof. A. Maruškos, šis reiškinys vadinamas alelopatija – augalų išskiriamų cheminių junginių poveikis kitiems augalams.
Mediniuose pabėgiuose, kurie buvo mirkomi kreozoto alyvoje, yra benzoalfapireno – kancerogeno, kuris yra šimtą kartų kenksmingesnis už kitus vėžį sukeliančius junginius, tokius kaip naftalenas arba antracenas. Mokslininkų teigimu, itin aktualu pasirūpinti benzoalfapireno nukenksminimu buvusiose merkyklose – ten, kur anksčiau buvo mirkomi pabėgiai.
„Į gruntą įsisunkia daugybė tų junginių ir jie per gruntinius vandenis pasklinda, patenka į maisto grandinę – į aplinką, per upes. Technologijos, kurias taikome savo projekte, galėtų būti pritaikytos benzoalfapireno suskaidymui ir ten – grunto remediacijai“, – tikina mokslininkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?6
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...