- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skaitmeninės technologijos keičia gyventojų finansinius įpročius. „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad jaunesnio amžiaus gyventojai, perduodami vieni kitiems pinigų, nebeteikia pirmenybės gryniesiems, o mieliau renkasi elektroninius pervedimus.
2 iš 3 apklaustųjų tikisi, kad per ateinančius penkerius metus tradicines pinigines visiškai pakeis išmanieji telefonai ir juose naudojamos finansinių paslaugų programėlės.
Pervesti paprasčiau nei perduoti grynais
„Parduotuvėse grynuosius pinigus jau prieš kurį laiką nustelbė mokėjimo kortelės. Šiuo metu stebime pokytį, kuomet perduodami pinigus tarpusavyje žmonės vis dažniau renkasi nebe grynuosius pinigus, bet elektroninius pervedimus. Ypatingai ši tendencija ryški jaunesnių gyventojų elgsenoje. Apie 60 proc. 18-35 m. amžiaus gyventojų, norėdami draugui ar šeimos nariui perduoti 20 eurų, rinktųsi elektroninį pervedimą – pasinaudotų interneto arba mobiliąja bankininkyste“, – apklausos rezultatus komentuoja „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė Loreta Lapinskaitė.
Išmanieji vejasi kompiuterius
Lyginant mobiliąją ir interneto bankininkystę, dauguma gyventojų kasdienių finansų valdymui vis dar renkasi interneto bankininkystę. Remiantis apklausos rezultatais, situacijoje, kuomet artimam žmogui reikia pervesti 20 eurų, didesnė dalis tą padarytų kompiuteriu. Išmanųjį telefoną pinigų pervedimui dažniausiai pasitelktų jaunimas iki 25 m. – ketvirtadalis jų pinigus kitam žmogui nusiųstų vos gavę prašymą, nes rinktųsi naudotis išmaniajame telefone esančia finansinių paslaugų programėle.
„Matome, kad jaunimo amžiaus grupėje pervedimai išmaniuoju telefonu populiarėja itin sparčiai, ir manome, kad ši tendencija tik ryškės. Naujoji karta užaugo su išmaniaisiais telefonais ir yra įpratę viską daryti čia ir dabar naudodamiesi mobiliuoju įrenginiu“, – sako L. Lapinskaitė. Tuo metu prioritetą gryniesiems pinigams vis dar teikia gyventojai, kurių amžius nuo 56 metų ir daugiau. 86 proc. jų net ir nedidelę sumą draugams ar artimiesiems perduotų grynaisiais.
Nežino visų galimybių
Komentuodama apklausos rezultatus banko atstovė pastebi, kad dalis žmonių pinigų pervedimus vis dar įsivaizduoja taip, tarsi tai būtų sudėtingas ir laikui imlus procesas. 75 proc. visų apklaustųjų vis dar įsitikinę, kad norint pervesti pinigų yra būtina prisėsti prie kompiuterio. Net 85 proc. apklaustųjų teigė, kad kasdienėje situacijoje pervesti pinigų pavyks ne visada, nes tam būtina žinoti kito žmogaus sąskaitos numerį.
„Įdomu tai, kad galimybė pervesti pinigų nežinant žmogaus sąskaitos numerio nėra naujiena – tai jau galima padaryti keliais telefono mygtukų paspaudimais. Vadinasi, žmonėms tereikia pakeisti įsivaizdavimą apie elektroninių pervedimų galimybes ir pokytis turėtų įvykti pakankamai greitai“ – komentuoja L. Lapinskaitė.
Per dieną išmaniąja programėle – beveik 1,5 mln. eurų
Šio banko klientai jau kelerius metus naudojasi banko programėlės funkcija, leidžiančia išsiųsti draugui SMS žinute, „Facebook“ pranešimu ar el. paštu prašymą pervesti konkrečią sumą pinigų. Tokį prašymą gavusiam draugui tereikia paspausti nuorodą ir patvirtinti pervedimą. Sąskaitos numerio ir kitų gavėjo duomenų suvedinėti nereikia.
Naudodamiesi šia programėle per mėnesį gyventojai atlieka pervedimų, kurių bendra suma sudaro daugiau nei 42 mln. eurų. Tokių pervedimų skaičius per metus yra šoktelėjęs net 110 procentų. L. Lapinskaitės teigimu, tokiam augimui įtakos turėjo ir nauja išmani klientų identifikavimo priemonė „Smart-ID“, kurią ypač pamėgo mobiliosios bankininkystės naudotojai.
Po 5 metų piniginių nebereikės?
Pasak Klientų aptarnavimo tarnybos vadovės, nepaisant sentimentų gryniesiems pinigams, šalies gyventojai pripažįsta augantį mobiliosios bankininkystės populiarumą ir pritaria, kad po kelerių metų išmaniajame telefone esančios programėlės leis visiškai atsisakyti tradicinių piniginių. 28 proc. apklaustųjų mano, kad šis pokytis įvyks per artimiausius 2 metus, o 32 proc. galvoja, kad tam prireiks iki penkerių metų.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą, kurios metu buvo apklausti 1009 respondentai, šių metų liepos mėnesį „Swedbank“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...