- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rugsėjo 26-27 d. į Vilniuje vyksiantį tarptautinį gyvybės forumą „Life Sciences Baltics“ atvyksta 2012 m. Nobelio premijos laureatas chemijos srityje Brianas Kobilka, Stanfordo medicinos mokyklos profesorius. Nobelio premija mokslininkas pagerbtas už receptorių, sujungtų su G baltymu (angl. G-protein-coupled receptors, GPCR), tyrimus.
„Didžiuojamės, kad į forumą atvyksta talentingas mokslininkas, kurio darbai įkvėpė svarbius pokyčius farmacijos srityje. Prof. B. Kobilka turėjo pademonstruoti nepaprastą aistrą ir pastangas, kad įgyvendintų užsibrėžtus tikslus. Nobelio premijos laureato mokslinė kelionė gali įkvėpti ir mūsų mokslininkus, ir paskatinti verslą aktyviau bendradarbiauti su akademine bendruomene kartu ieškant inovatyvių sprendimų“, – sako Daina Kleponė, ketvirtą kartą „Life Sciences Baltics“ renginį organizuojančios agentūros „Versli Lietuva“ generalinė direktorė.
Prof. B. Kobilka Nobelio premiją pasidalijo su kitu amerikiečiu, Robertu Lefkowitzu, Djuko universiteto medicinos ir biochemijos profesoriumi. Prof. B. Kobilka pradėjo dirbti R. Lefkowitzo laboratorijoje 1984 m. Jis sutelkė dėmesį į epinfrenų, dar vadinamo beta-adrenerginiu, receptorių tyrimus. Mokslininkui pavyko izoliuoti geną, kuris koduoja beta-andrenerginį receptorių. Šis tyrimas leido suvokti, kad egzistuoja šeima receptorių, kurie galimai panašiai veikia ir atrodo.
Šiuo metu yra nustatyta apie 1 tūkst. receptorių, žinomų kaip receptorių, sujungtų su G baltymu. Šie receptoriai yra ląstelės paviršiaus membranoje ir jų pagrindinė funkcija yra perduoti išorinio pasaulio signalus ląstelės vidui. Šie receptoriai jungiasi prie specifinių signalų, tokių kaip hormonai, ir dėl šios sąveikos jų forma pasikeičia. Tada aktyvinamos daugybė naujų molekulių – G proteinų, kurie ląstelės viduje katalizuoja tam tikras reakcijas.
Receptoriai, sujungti su G baltymu, yra labai svarbūs normaliai ląstelių veiklai, be to, jie yra apie 40 proc. vaistinių preparatų taikinys. 2011 m. B. Kobilka atkūrė ir erdvinę šių receptorių struktūrą – tai itin svarbu siekiant suprasti, kaip šiuos receptorius galima sukontroliuoti. Tyrimų rezultatai atveria galimybes farmacijos kompanijoms kurti dar efektyvesnius vaistus. Žinant, kaip atrodo skirtingų receptorių, sujungtų su G baltymais, struktūros, galima ieškoti tų medžiagų, kurios veikia tik tam tikrus G baltymus. Dauguma vaistų daro poveikį keliems G baltymu sujungtiems receptoriams iš karto ir tai gali sukelti nepageidaujamų šalutinių reiškinių.
Prof. B. Kobilka gimė Minesotoje, kur baigė Dulitės universitetą. Jeilio medicinos mokykloje jis įgijo daktaro laipsnį, o praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje kartu su R. Lefkowitzu atliko Nobelio premijos vertus tyrimus. Vadovaujamas prof. Lefkowitzo jis apsigynė savo daktaro laipsnį. Stanfordo universitete prof. B. Kobilka dirba nuo 1989 m.
Rugsėjį tarptautiniame gyvybės forume dalyvaus apie 1,5 tūkst. gyvybės mokslų ekspertų iš viso pasaulio. Tai didžiausias tokio formato renginys Baltijos ir Šiaurės šalyse. Daugiau nei 60 pripažintų pranešėjų iš Jungtinių Valstijų, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Izraelio, Norvegijos ir kitų šalių dalysis savo įžvalgomis ir aptars naujausias tendencijas 3D spausdinimo, imunoterapijos, kamieninių ląstelių, personalizuotos medicinos, lazerių taikymo medicinoje, e-sveikatos sprendimų ir kitose srityse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...