- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriui emeritui, Lietuvos Mokslų akademijos akademikui habil. dr. Kazimierui Ragulskiui spalio 15 d. sukako 90 metų. Akademiko pasiekimai bei jo sukurta precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslinė mokykla pelnė pasaulinį pripažinimą.
Sovietmečiu jo įkurtas mokslo centras „Vibrotechnika“ šiandien būtų vadinamas garsiojo JAV Silicio slėnio atitikmeniu.
Jubiliejaus proga KTU muziejus parengė virtualią parodą „Kazimieras Ragulskis – vibrotechnikos mokslo Lietuvoje pradininkas“, kuri atskleidžia šio žymaus mokslininko gyvenimo kelią. Parodoje panaudotos fotografijos iš akademiko šeimos archyvo ir KTU muziejaus fondų.
Mokslininkas už įžymius mokslo ir išradybos pasiekimus bei inovacijų sukūrimą yra gavęs apie 100 įvairių premijų bei apdovanojimų. Jis, kaip autorius ir bendraautoris, paruošė apie 500 mokslo publikacijų, 1750 išradimų ir patentų, sukūrė beveik 100 inovacijų, kaip mokslinis vadovas paruošė apie 300 daktarų ir habilituotų daktarų.
Vibrotechnikos mokslo mokyklos ištakos – 1963 metais Kauno politechnikos institute (dabar – KTU) įkurta Vibrotechnikos laboratorija, kurios įkūrėjas ir mokslinis vadovas buvo K. Ragulskis. Jis važinėjo po įvairius Sovietų Sąjungos mokslinio tyrimo institutus, bandomuosius konstruktorių biurus, ieškodamas mokslinių tiriamųjų darbų užsakymų. Užsakymų gausėjo, laboratorija peraugo į mokslo centrą „Vibrotechnika“, smarkiai išaugo darbuotojų skaičius.
Prof. K. Ragulskio vieno iš mokinių, KTU Mechatronikos instituto direktoriaus prof. habil. dr. Vytauto Ostaševičiaus tvirtinimu, „Vibrotechnika“ to meto Sovietų Sąjungoje buvo tikslus to meto JAV informaciniu technologijų vadinamo Silicio slėnio (angl. Silicon Valley) atitikmuo, nors tokia metafora tuo metu būtų ne tik nepriimtina, bet ir ideologiškai kenksminga. Paradoksas, bet Lietuva nė neįtarė turinti savąjį Kalifornijos slėnį Kaune, kur aktualiausias technikos mokslo problemas sėkmingai sprendė „Vibrotechnika“, aukštos kvalifikacijos mokslininkų ir inžinierių darinys.
Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir subyrėjus Sovietų Sąjungai, „Vibrotechnika“ neteko užsakymų ir buvo likviduota. Centre pradėtus tyrimus precizinės mikromechatronikos dinaminių sistemų kryptyje KTU tęsė prof. Ramutis Petras Bansevičius, o prezicinių rezonansinių vibracinių technologijų kryptyje – V. Ostaševičius. Dalis mokslininkų sėkmingai dirba privačiame versle. Precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslo pasiekimai buvo pritaikyti įvairiose srityse: mokslo įrenginiuose, mašinų bei prietaisų pramonėje, aerokosminėje technikoje, laivyne, medicinoje, biologijoje ir net muzikoje.
Virtualią parodą „Kazimieras Ragulskis – vibrotechnikos mokslo Lietuvoje pradininkas“ galima pamatyti čia.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...