- Agota Adomavičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasak italų sociologo Antonio Tintori, egzistuoja daugybė stereotipų apie mokslininkus ir mokslininko darbą. Dažniausiai šią profesiją pasirinkę žmonės suvokiami kaip protingi, gana užsidarę, socialiai neaktyvūs ir pasišventę vien tik savo darbui. Visi šie apibūdinimai tarsi skleidžia žinią, jog mokslininkai yra „kitokie“ nei eiliniai žmonės.
A. Tintori, nagrinėdamas dažniausius stereotipus apie mokslininkus, pastebi, jog kiekvienas iš mūsų turi gana šališką pasaulio suvokimą, nes realybę suvokiame per savo asmeninę perspektyvą. Stereotipai tarsi lengvina pasaulio suvokimą, nes pateikia labai standartizuotą sampratą, kurią nesunku suvokti, rašoma pranešime spaudai.
Iš vienos pusės, viską skirstant į tam tikras kategorijas, tampa lengviau suvokti mus supantį pasaulį, tačiau taip viską supaprastinant kyla grėsmė iškraipyti tikrovę. Kokie stereotipai apie mokslininkus šiandien dar gali būti aktualūs, o kurie jau turėtų būti nustumti užmarštin?
1. Mokslinis darbas = nuolatinis sėdėjimas laboratorijose
Jei nesi įsigilinęs į mokslinio darbo specifiką, mokslininką greičiausiai įsivaizduoji vilkintį baltą chalatą ir visą darbo dieną leidžiantį laboratorijoje atliekant mokslinius eksperimentus. Pasak Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkės dr. Milenos Medineckienės, šiuolaikinio mokslininko kasdienybė – toli gražu ne vien moksliniai tyrimai.
„Mokslininko profesijai būtinas sugebėjimas reikšti mintis raštu ir žodžiu (šiais laikais reikėtų dar ir mokėti perteikti sudėtingą informaciją įdomiai ir suprantamai), mokslinių straipsnių skaitymas ir rašymas, mokslinės konferencijos, partnerių paieška, darbas prie projektų, dėstymas universitete bei dalyvavimas akademinėje ir visuomeninėje veikloje“, – vardija M. Medineckienė.
2. Mokslininkas = socialinio gyvenimo neturintis introvertas
Žvelgiant į M. Medineckienės pateiktą mokslininko veiklų sąrašą tampa aišku, jog užsidarę ir visiškai atsiriboję nuo socialinio gyvenimo žmonės vargu ar galėtų išpildyti šiai profesijai keliamus reikalavimus.
„Manau, mokslininkas sugeba tinkamai reaguoti į aplinką ir būti visaverčiu visuomenės nariu. Geras mokslininkas yra socialiai aktyvus, jis bendrauja, dalijasi savo pasiekimais ir požiūriu“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, Medžiagų mokslo instituto direktorius Sigitas Tamulevičius.
Pasak jo, šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių, todėl negali būti užsidaręs „savame pasaulyje“.
Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių, todėl negali būti užsidaręs „savame pasaulyje“.
KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė antrina, kad šis stereotipas nėra pagrįstas, o tokių žmonių pasitaiko tarp įvairių profesijų atstovų. „Dauguma mokslininkų yra tiesiog paprasti žmonės, gyvenantys visavertį gyvenimą ir randantys laiko tiek šeimai, tiek draugams ar laisvalaikiui“, – sako B. Paliakaitė.
3. Mokslininkas = vyriška profesija
Pasak S. Tamulevičiaus, tai turbūt vienas labiausiai pasenusių stereotipų. „Manau tai visiškai nevykęs stereotipas. Iš 13 mano doktorantų, pusę apgynusių disertacijas – merginos“, – sako S. Tamulevičius.
Tiesa, skaičiai rodo, kad moterų mokslininkių skaičius Europoje vis dar nėra didelis. Europos Komisijos duomenimis, tik 33 proc. Europos mokslininkų, 20 proc. profesorių ir 15,5 proc. aukštojo mokslo įstaigų vadovų yra moterys.
Europos Komisija deklaruoja, jog siekia lyčių lygybės visose srityse ir nori užtikrinti, jog jaunosios mokslininkės turėtų tas pačias galimybes sėkmingai mokslinei karjerai kaip ir vyrai.
Pasak Europos komisaro Carloso Moedaso, atsakingo už mokslą, tyrimus ir inovacijas, 2011 metais įsteigta ES premija moterims inovatorėms kasmet džiugina puikiais moterų tyrėjų rezultatais, kurie yra realizuojami rinkoje ir gali tapti įkvėpimu tiek moterims, tiek vyrams.
4. Tarp mokslininkų nėra jaunimo
B. Paliakaitę, šiemet gavusią Lietuvos mokslų akademijos premiją, mokslininko profesija žavi laisve ir galimybėmis savo veikla sukurti kažką naudingo. S. Tamulevičiaus teigimu, su jaunaisiais mokslininkais dirbti smagu, nes jie atviri naujovėms, greitai įsisavina informacines technologijas, programinės įrangos subtilybes. „Vyresnės kartos mokslininkai šioje veikloje šiek tiek pralošia“, – pastebi profesorius.
Jis pripažįsta, kad doktorantūrą besirenkančių jaunų žmonių skaičius šiandien Lietuvoje nėra džiuginantis, tačiau KTU profesorius jaunimo galimybėmis sėkmingai mokslinei karjerai neabejoja. Didžiausia trikdis – finansai. „Jaunesni žmonės žiūri pragmatiškiau ir mato tą dalį, kuri yra reali – atlyginimai nėra dideli, tad daug kas nesieja savo ateities su mokslininko karjera dėl šios priežasties“, – sako S. Tamulevičius.
5. Mokslininko interesų laukas – ribotas
Ko gero sunku būtų sukurti žmonijos gyvenimą lengvinančius atradimus dirbant įprastu grafiku nuo 8 val. ryto iki 5 val. vakaro ir nė minutėlės ilgiau. Dauguma mokslininkų pripažįsta, jog ši profesija yra labiau gyvenimo būdas nei darbas.
„Tikram mokslininkui jo darbas yra hobis, tad kartais nelieka laiko paskaityti knygą ar nueiti į renginį, bet tą darbą dirbi su dideliu malonumu. Tai tiesiog gyvenimo būdas, tai ir išskiria mokslininką iš kitų profesijų, iš kitų visuomenės sluoksnių. Kūryba ir nuolatinis domėjimasis labai įtraukia ir žmogus tam skiria didžiąją savo laiko dalį“, – teigia S. Tamulevičius.
„Žmogus, pasirinkęs šia profesiją, turėtų pašvęsti tam savo gyvenimą“, – antrina M. Medineckienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...