- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Planšetinius kompiuterius, kaip ir bet kokius kitus įrenginius, supa daugybė mitų.
Varle.lt planšetinių kompiuterių specialistų teigimu, dažniausiai mitų atsiradimą galima sieti su naudotojų diskusijomis forumuose ir komentaruose bei tuo, kad konkrečiam klausimui trūksta aiškios ir tikslios informacijos.
Kodėl apskritai svarbu susipažinti su technikos mitais? Varle.lt specialistų teigimu, šis žinojimas leidžia lengviau ir protingiau išsirinkti įrenginį. Taigi, kokie yra 5 populiariausi mitai, kai kalba eina apie planšetinius kompiuterius?
1. Viena operacinė sistema (OS) yra geresnė nei kita
Dvi populiariausios mobiliųjų įrenginių operacinės sistemos yra „iOS“ ir „Android“. Tiek „iOS“, tiek „Android“ sistemos puikiai veikia mobiliuosiuose įrenginiuose. Tačiau abiejų naudotojams dažniausiai atrodo, kad jų OS yra geresnė. Niekam ne paslaptis amžinos „pragraužto obuolio“ ir „žalio robotuko“ sistemų naudotojų kovos. Jie dažnai ginčijasi, kuri sistema dažniau užstringa, su kuria įrenginys veikia greičiau, efektyviau ir pan.
Taigi, ar viena OS yra geresnė nei kita? Tiesą sakant, daugybė dėl to diskutuojančių žmonių dažniausiai atkreipia dėmesį į įvairius OS privalumus ir trūkumus, kurie neturi jokios įtakos vidutiniam naudotojui. Jeigu esate programinės įrangos kūrėjas, kuris dirba su „Android“ arba „iOS“ sistema, tuomet jums tikrai verta apsvarstyti daugybę aspektų, pavyzdžiui, kiek draugiška programuotojams yra viena ar kita sistema, kokias ribas turėsite nusistatyti, kad neviršytumėte OS galimybių. Tačiau iš tikrųjų abi operacinės sistemos yra labai panašios ir skiriasi tik nežymiai. Pavyzdžiui, įrenginių su „iOS“ naudotojo sąsajos skirtinguose prietaisuose yra labai panašios, todėl išmokus naudotis vienu įrenginiu kitais naudotis itin paprasta. Vis dėlto „iOS“ įrenginiai yra mažiausiai individualizuojami. Kita vertus, įrenginių su „Android“ naudotojo sąsajos kartais skiriasi. Tačiau paprastai jie efektyviau naudoja akumuliatoriaus energiją ir susijungia su „Windows“ kompiuteriais daug lengviau nei įrenginiai su „iOS“. Abi mobiliųjų įrenginių OS turi savo privalumų ir trūkumų, todėl renkantis reikia atsižvelgti į savo poreikius.
2. Planšetinis kompiuteris negali pakeisti nešiojamo kompiuterio
Varle.lt planšetinių kompiuterių specialistų teigimu, tai taip pat labai subjektyvu. Kam ketinate naudoti planšetinį kompiuterį? Esate interneto svetainių dizaineris? Kompiuteriu dirbate su sudėtingomis redagavimo programomis? Jeigu nešiojamą kompiuterį naudojate atlikti sudėtingoms užduotims, planšetinis kompiuteris tikrai jo nepakeis.
Tačiau su planšetiniu kompiuteriu galime atlikti daugybę užduočių, kurioms paprastai naudojame nešiojamus kompiuterius. Pavyzdžiui, transliuoti ir žiūrėti filmus, redaguoti dokumentus ir skaidres, skaityti ir siųsti elektroninius laiškus. Iš tiesų, planšetiniai kompiuteriai – tai mini kompiuteriai, gebantys atlikti daugelį pagrindinių užduočių, kurioms įvykdyti paprastai naudojame nešiojamus ir stacionarius kompiuterius. Jeigu savo nešiojamu kompiuteriu neatliekate itin sudėtingų darbų ir jūsų gyvenimo būdas pakankamai aktyvus bei mobilus, apsvarstykite galimybę įsigyti planšetę.
3. Stacionarūs kompiuteriai traukiasi ir užleidžia vietą planšetėms
Anot Varle.lt kompiuterinės technikos specialistų, planšetiniai kompiuteriai gali beveik viską, ką ir įprasti, tačiau tai nereiškia, kad stacionarūs kompiuteriai išnyks kaip dinozaurai. Pats vienas planšetinis kompiuteris jums suteikia tik ribotas galimybes. Kompiuteriai yra tokie pat (jeigu ne labiau) universalūs kaip ir planšetės. Gali būti, kad naudojate asmeninį kompiuterį tokioms užduotims, kurių niekaip negalėtumėte atlikti planšetiniu kompiuteriu, ir atvirkščiai. Taigi, jeigu perkate planšetę jau turėdami kompiuterį, negalvokite, kad ši užims jo vietą. Verčiau pamąstykite, kaip planšetinis kompiuteris praturtins jūsų potyrius, ir kad susieję abu įrenginius galėsite efektyviau atlikti įvairias užduotis!
4. Visi geri planšetiniai kompiuteriai yra brangūs
Visiškas melas. Taip, dalis populiariausių gamintojų planšetinių kompiuterių rinkoje gali kainuoti 500 ar net 1000 eurų. Tiek gali tekti pakloti už aukščiausios kokybės funkcijas, pavyzdžiui, didelę atminties talpą, mobiliojo ryšio duomenų perdavimo pajėgumą ir itin didelės raiškos ekraną. Tačiau rinkoje nesunkiai rasite daugybę kokybiškų planšetinių kompiuterių už 300, 200 eurų ar net pigesnių nei 100 eurų. Kalbant apie specialiai vaikams skirtus planšetinius kompiuterius, reikėtų pažymėti, kad jų kaina siekia apie 50 eurų. Renkantis planšetę svarbu atsižvelgti ne tik į kainą, bet ir kitus aspektus. Svarbu įvertinti baterijos tarnavimo laiką, ekrano dydį ir raišką, atminties talpą. Kartais, šiek tiek patyrinėjus ir palyginus paaiškėja, kad pigesnis ir ne tokio populiariaus gamintojo planšetinis kompiuteris yra net pranašesnis už brangesnį garsaus gamintojo įrenginį, tačiau viskas priklauso nuo jūsų poreikių.
5. Planšetiniai kompiuteriai traukiasi iš rinkos
Planšetinių kompiuterių pardavimai pastaruosius keletą metų sparčiai auga ir nepanašu, kad šis augimas imtų lėtėti. Šio dešimtmečio pradžioje planšetinių kompiuterių rinkoje karaliavo „iPad“ įrenginiai. Visi kiti gamintojai bandė arba juos kopijuoti, arba kaip nors prasibrauti į šią „Apple“ dominuojamą rinką. Dabar, 2018-aisiais, „iPad“ įrenginiams atsirado rimtų konkurentų, o remiantis rinkos tyrimų bendrovės „International Data Corporation“ duomenimis, prognozuojama, kad planšetinių kompiuterių pardavimai išaugs kaip niekad. Tikimasi, kad jų pardavimai vėl ims augti 2018 metais ir šis pakilimas tęsis iki 2020-ųjų. Skaičiuojama, kad pirkėjams bus išsiųsta net 194,2 mln. planšečių.
Planšetiniai kompiuteriai dar niekada nebuvo tokie populiarūs ir nėra jokių ženklų, žadančių šio populiarumo smukimą. Kiekvienais metais planšečių galimybės gerėja, todėl gali būti, kad ateityje sunkiai įsivaizduosime namus be šio prietaiso.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...