- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Tyrimai rodo, kad šiandien kiekviename darbe bent penktadalį visų reikalingų žinių sudaro technologijos – tai neabejotinai svarbu, tačiau tuo pačiu tai reiškia, kad likusius keturis penktadalius sudaro visa kita: socialiniai įgūdžiai, bendravimas ir kitų sričių žinios. Šiandien kartais pernelyg eskaluojama IT reikšmė“, – teigia Lietuvos nuotolinio ir e.mokymosi (LieDM) asociacijos prezidentė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Inovatyvių studijų instituto mokslo darbuotoja Estela Daukšienė.
Mokslininkės teigimu, nuotolinės studijos suteikia galimybę technologijų žinias įgyti greta pasirinktos specialybės – taip suderinant kelias sritis vienu metu ir patenkinant darbdavių reikalavimus išmanyti informacines technologijas. Dar efektyvesnės yra tarpdisciplininės studijos – kai pati studijų programa aprėpia kelias skirtingas sritis, pavyzdžiui, verslą ir biotechnologijas arba švietimą ir informacines technologijas. Plačią sričių įvairovę apima ir šiuo metu VDU siūlomos nuotolinių studijų programos: nuo ekonomikos iki humanitarinių bei ugdymo mokslų. Tokios studijos, kurių didžioji dalis yra vykdoma studentams patogiu laiku, iš namų, yra itin naudingos gyvenantiems užsienyje, siekiantiems suderinti studijas ir darbą.
„Paskaitos vyksta vakarais, daromi vaizdo įrašai, kuriuos galima bet kada peržiūrėti, jei negali dalyvauti tiesiogiai. Visa medžiaga prieinama nuotoliniu būdu, o atvykti į universitetą užtenka 1-2 kartus per semestrą – tai itin patogu emigrantams. Pagal Lietuvos įstatymus, priklausomai nuo studijų srities ar programos, bent 10 procentų programos kontaktinio laiko turi būti auditorijoje, todėl universitete rengiamos įvadinės paskaitos ir egzaminai – tačiau jų datas galima derinti iš anksto, sutalpinti į vieną savaitę, tad tai nesudaro keblumų ir gyvenantiems užsienyje“, – paaiškina E. Daukšienė.
Pasak LieDM asociacijos prezidentės, iki šiol gajus mitas, kad nuotolinės studijos yra „diplomas už nieką“ – neva galimybė gauti diplomą nieko neveikiant. Tačiau iš tiesų tai tokios pačios studijos, kurių metu reikia mokytis taip pat, kaip ir įprastose – skiriasi tik jų organizavimo būdas.
Nuotolinės studijos neretai pasitelkia naujausias švietimo ir technologijų inovacijas – ne tik dėl studentų patogumo, bet ir sprendžiant įvairius logistinius iššūkius. Pavyzdžiui, Barselonos atvirasis universitetas, siekdamas užtikrinti, kad studentai prisijungia skaidriai, diegia įvairius sprendimus – atpažįstant prisijungiantį žmogų pagal vaizdą, balsą, spausdinimo klaviatūra greitį, žodžių semantiką ir kt.
„Kalbant plačiau, apie technologijų taikymą mokyme apskritai – svarbu naudoti tuos pačius įrankius, kuriuos besimokantieji naudoja kasdieniame gyvenime. Jaunimas šiandien gyvena telefonuose, o vyresnioji mokytojų karta nesupranta, draudžia naudotis, nes jiems taip paprasčiau suvaldyti klasę. Tačiau tuomet kuriama dirbtinė mokymosi aplinka – turime skatinti naudoti tuos įrankius, kurie jau yra jaunimo kasdienybėje, tik tikslingai“, – teigia nuotolinių studijų ekspertė.
Technologijos vis labiau skverbiasi į kasdienybę, todėl kartu vis svarbiau išmokti jas tinkamai naudoti ir mokymuisi. Kai kuriose Azijos šalyse kompiuteriai tokie brangūs, kad besimokantieji neišgali jų įsigyti ir mokosi per mobilųjį telefoną. Dėl to ir mokymo turinį reikėtų adaptuoti tokiam mokymuisi – ir ne tik tolimojoje Azijoje, bet ir Lietuvoje. VDU duomenimis, apie 30 procentų universiteto studentų nuotolinę studijų aplinką „Moodle“ pasiekia mobiliaisiais telefonais. Telefonai tikrai ne mažiau populiarūs ir moksleivių gretose – tuo tarpu mokytojai dažnai apsiriboja technologijų naudojimu tik informacijos paieškai.
Pasak E. Daukšienės, vienas iš tikslų vykdant nuotolines studijas yra tuo pačiu išmėginti įvairias naujausias inovacijas, įvertinti platesnes jų taikymo galimybes. Juolab kad technologinė pažanga tik intensyvėja.
„Dirbtinis intelektas netruks ateiti ir į mokyklą. Jau dabar kiekviename žingsnyje mes to nežinodami apmokome dirbtinį intelektą – tiesiog naudodami „Google“ paiešką, kuri kaupia duomenis apie tai, kaip ieškome“, – sako VDU tyrėja. VDU šiuo metu siūlo tris studijų programas, vykdomas nuotoliniu būdu: stojantiems į bakalauro studijas siūloma švietimo ir informacinių technologijų programa, o į magistrantūrą – lyginamosios kultūrų studijos ir sporto verslo vadyba.
Švietimo ir informacinių technologijų studijų programa yra unikali, tarpkryptinė – ją baigusiems suteikiamas andragogikos ir taikomosios informatikos bakalauro diplomas. Lyginamosios kultūrų studijos skirtos norintiems tapti aukštos kvalifikacijos specialistais, išmanančiais Lietuvos ir Europos tradicines bei šiuolaikines etnines kultūras. Sporto verslo vadybos studijas, vykdomas anglų kalba, VDU rengia bendradarbiaujant su Eurolyga – jas baigusieji gali dirbti įvairiose sporto verslo organizacijose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...