- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Astronautai, prieš pirmą kartą nužengdami ant Raudonosios planetos paviršiaus, pirmiausiai apsigyvens kosminėje stotyje, kuri suksis Marso orbitoje. Tokiu būdu astronautai palaipsniui galės tyrinėti šią planetą, išvengdami dalies pavojų, kilsiančių iš karto statant bazę paviršiuje, praneša space.com.
Aeronautikos kompanija „Lockheed Martin“ pasiūlė NASA kartu su partneriais iki 2028 metų Marso orbitoje pastatyti kosminę stotį „Mars Base Camp“, kurioje apsigyventų atvykę astronautai. Šie pionieriai iš sąlyginai saugios „užuovėjos“ atliktų pirmuosius Raudonosios planetos paviršiaus tyrimus, kurie padėtų nustatyti, ar ten neslypi koks nenumatytas pavojus astronautų gyvybėms.
NASA šiuo metu kuria kapsulę „Orion“ bei didžiulę „Space Launch System“ (SLS) raketą, kuri skraidins šią kapsulę su viduje esančiais astronautais į Marsą bei kitas tolimesnes Saulės sistemos vietas.
Pirmasis testinis „Orion“ skrydis įvyko prieš porą metų, tuo tarpu pirmasis SLS pakilimas planuojamas 2018-ųjų pabaigoje, kai ši raketa pakels į kosmosą „Orion“ kapsulę, kur ši apskries Mėnulį. Žinoma, šios misijos metu astronautų kapsulėje nebus.
Kai NASA mokslininkai ir inžinieriai įsitikins, kad tiek „Orion“, tiek SLS veikia kaip numatyta, „Lockheed“ siūlo pirmiausiai jas panaudoti statant Marso orbitoje kosminę stotį – „Mars Base Camp“. Tiesa, ši stotis bus kelis kartus mažesnė nei Tarptautinė kosminė stotis (TKS) – apie Raudonąją planetą besisukanti bazė svers tik 120 tonų, palyginti su 400 tonų sveriančia TKS.
Šioje bazėje beveik metus gyvens ir dirbs šeši astronautai. Planuojama, kad šie pirmieji Marso tyrinėtojai turėtų būti mokslininkai, baigę mokymus astronautams, o ne pilotai bandytojai, gavę geologijos pagrindus. Šie tyrėjai turės apsčiai darbo – jie turės analizuoti Marso dirvožemį ir uolienas, ieškodami esamos ar buvusios gyvybės pėdsakų.
Žinoma, „Mars Base Camp“ dirbantys astronautai neturės leistis į Marso paviršių – tyrimams reikalingus bandinius surinks marsaeigiai, pavyzdžiui, po kelių metų į šią planetą planuojami išsiųsti „Mars 2020“ arba „ExoMars“ marsaeigiai.
Visgi daug svarbiau, kad Marso kosminėje stotyje dirbantys astronautai savo arsenale turėtų nuotoliniu būdu valdomus marsaeigius, robotus bei šios planetos atmosferoje skriejančius zondus, kuriuos ten prieš atvykstant žmonėms nugabentų tos pačios SLS raketos. Tokius įrenginius būtų nesudėtinga astronautams valdyti iš savo kosminės stoties, iki kurios atstumas būtų nedidelis palyginus su milžinišku atstumu nuo Žemės iki Marso, kas neleidžia tokių robotų naudoti šiandienos tyrimams.
Šie įrankiai leistų laikinojoje bazėje gyvenantiems mokslininkams tyrinėti įvairius Marso planetai būdingus iki galo dar neišaiškintus sezoninius reiškinius. „Mars Base Camp“ astronautai taip pat galėtų iš arčiau tyrinėti ir du nedidukus Marso palydovus Fobą ir Deimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...