- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viena „NASA Ames“ centro Silicio slėnyje vadovių Rose Grymes į Lietuvą atvyksta dalyvauti Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“.
Ekspertė pasakoja, kodėl milijoniniai kosmoso projektai atsiduria studentų rankose, kada keliausime į kitas planetas ir svarsto, jog atsakymą ar Saulės sistemoje kada nors buvo kitų gyvybės formų greičiausiai sužinos jau šiandien dirbantys mokslininkai.
– Visi yra girdėję apie „NASA“ veiklą. Kuo užsiima „Ames“ centras?
– „NASA“ yra ir visuomet buvo svarbus akademinio pasaulio, privataus sektoriaus ir tarptautinių partnerysčių indėlis. Sicilio slėnio „NASA“ centras analogiškai rūpinasi tradicinėmis partnerystėmis, bet investuoja ir į netradicines. Mes skiriame ypatingą dėmesį robotikai, automatinėms mašinoms, super-kompiuteriams bei sudėtingoms skaičiavimo sistemoms, taip pat aerodinaminėms sistemoms, skrydžių kainas mažinančiomis misijomis, tokiomis kaip itin maži satelitai, astrobiologijai ir gyvybės tyrimams.
- Kas tos netradicinės partnerystės?
– Turbūt vienas geriausių būdų pritraukti naujas idėjas yra per studentų dalyvavimą. Pavyzdžiui, Lietuva nuo pat pradžios dalyvauja „NASA International Internships“ programoje, tad yra tarsi šalis-pionierė. Kosmoso tyrinėjimams būtinas ir daugelio disciplinų supratimas, ir gebėjimas jas jungti, o tam reikia kuo įvairesnių požiūrių.
Prisijundami prie ilgus metus vykstančių projektų studentai geba pasinaudoti finansavimu, sutikti patyrusių mokslininkų ir megzti be „NASA“ neįmanomus ryšius, o organizacija iš to gauna jaunų, originalių protų įsitraukimą. Studentų darbas yra toks pat svarbus kaip verslo, nes būtent jie tuo pačiu metu mokosi ir patys atneša naujų idėjų.
Didžiausias iššūkis yra patikima, ekonomiška ir saugi technologinė įranga – platformos ir mašinos, galinčios gabenti žmones į kosmosą.
– Kokie konkretūs tokio bendradarbiavimo ar „NASA Ames“ veiklos pastarųjų metų rezultatai? Ar matome juos kur nors savo kasdienybėje?
– Kosmoso technologijos prisideda prie Žemėje vykdomų veiklų: žemės ūkio, transporto, oro, telekomunikacijų ir kt. Kaip kosminė technologija satelitai iš esmės reformavo daugybę sričių ir neabejotinai tai darys ir ateityje.
Tačiau tai tik vienas pavyzdys ir tik pati pradžia – tikrąjį mokslo potencialą dar tik įsivaizduojame. Svarbiausias tikslas, link kurio judame, yra galimybė pasiekti, įvertinti ir panaudoti už Žemės esančius išteklius. Greitu metu atsirasianti niša bus komercinės kosmoso kelionės – atsiras kosminis turizmas, pakeisiantis žmonių požiūrį į kosmosą ir planetą, kurioje gyvename.
– Kokie iššūkiai laukia įgyvendinant svajonę žmonėms įsikurti kitose planetose?
– Didžiausias iššūkis yra patikima, ekonomiška ir saugi technologinė įranga – platformos ir mašinos, galinčios gabenti žmones į kosmosą. Šie klausimai dar nėra iki galo išspręsti net kalbant apie „artimojo“ kosmoso tyrinėjimus: Mėnulio bei Marso paviršiaus ir aplinkinės erdvės tyrimus, toliau nuo Žemės esančių kitų planetų palydovų aplankymą, kuriame dalyvautų gyvi specialistai. Nors vyksta milžiniški technologiniai šuoliai, iki tolimų kosminių kelionių tų šuolių reikia daugybės.
Žinoma, didžiulė kosmoso tyrimų dalis yra nuotoliniai stebėjimai, taikomi tiek Saulės sistemoje, tiek už jos ribų. Tam taip pat reikalinga speciali technika, kuri pastaraisiais metais jau pažengė be galo toli ir šiandien leidžia atlikti nepaprastai plačius tyrimus.
Kalbant apie verslą, kol kas visi mokslo centrai dar ieško, kaip efektyviai išnaudoti kartu ir tradicinę kosmosui skirtą įrangą kuriančias kompanijas, ir tas, kurios į šį lauką atėjo visai neseniai su originaliais verslo modeliais.
– Ar artimiausias kosmoso tyrinėtojų proveržis bus susijęs būtent su stebėjimais?
– Neabejotinai. Iš savo patirties „NASA“ astrobiologijos programoje galiu pasakyti, jog svarbiausias dabartinis iššūkis, o tuo pačiu ir galimybė, kuriai mūsų technologijų tobulėjimas jau leidžia laukti sprendimo, yra įrodymas, ar Saulės sistemoje kada nors yra buvusių kokių nors nežemiškos gyvybės formų. Galime tikėtis, jog vienareikšmiškai tai įvertins jau šiandien dirbantys mokslininkai. Manau, jog atsakymas, nesvarbu, ar jis būtų „taip“ ar „ne“, iš esmės pakeis žmonijos istoriją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai29
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau31
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...