- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Kritinis mąstymas vis labiau reikalingas ne tik daugelyje profesijų, bet ir kasdienėje veikloje. Netikros informacijos naujienų portaluose yra labai daug. Dažnai niekur nepatikrintomis ar niekinėmis naujienomis dalinamasi ir socialiniuose tinkluose. Tad reikia atidžiai vertinti, kokią informaciją gauname“, – sako Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Jis pastebi, kad ateityje ypač svarbus bus emocinis intelektas, kognityvinis lankstumas. „Jauni žmonės puikiai įvaldo technologijas, įvairius išmanius įrenginius, mokosi programuoti. Tačiau jiems daug sunkiau bendrauti gyvai. Dažnai jie negali įsijausti, sudėtinga užjausti. Todėl dar mokykloje svarbu mokytis kalbėtis, komunikuoti, bendradarbiauti, kartu spręsti problemas. Ateityje reikės vis daugiau įvairiausių kompetencijų, kurios padės formuotis įvairiaspalvėms asmenybėms“, – įsitikinęs N. Mačiulis.
Savo įžvalgomis apie mokinių švietimą ir jaunimui reikalingas kompetencijas dabar ir ateityje N. Mačiulis dalinosi baigiamajame Lietuvos mokyklose vykusio projekto „Tyrinėjimo menas: partnerystės kuriančioms mokykloms“ renginyje, kurį organizavo asociacija „Kūrybinės jungtys“. Projektas antrus metus iš eilės vyko 15 mokyklų Vilniaus, Trakų, Šalčininkų, Visagino, Pabradės ir Klaipėdos miestuose bei rajonuose.
Mokyklose įvairių sričių kuriantys profesionalai – žurnalistai, teatro režisieriai, aktoriai, mokslininkai – bendradarbiaudami su mokytojais jungė įvairius mokomuosius dalykus, naudojo įvairius kūrybinius metodus ir taip siekė ugdyti vaikams reikalingas kompetencijas.
Konkurencinį pranašumą suteikia nuolatinis mokymasis
Baigiamajame projekto renginyje N. Mačiulis trumpai papasakojo apie švietimo pokyčius bėgant amžiams. Pasak jo, XIX a. didžiulis konkurencinis pranašumas buvo tiesiog mokėti skaityti, XX a. – galimybė baigti mokyklą, daugiau nei 5 klases.
Akivaizdu, kad dabar konkurencinį pranašumą suteikia nuolatinis mokymasis.
„XX a. antroje pusėje konkurencinis pranašumas buvo universitetinis išsilavinimas. Dabar, XXI a. pradžioje, to nebėra. Akivaizdu, kad dabar konkurencinį pranašumą suteikia nuolatinis mokymasis. Jei būčiau nustojęs mokytis, kai baigiau bakalaurą, magistrą, doktorantūros studijas, dabar beveik nieko nežinočiau apie kriptovaliutas, neigiamas palūkanas, kitus naujus ekonominius reiškinius. Doktorantūros studijas baigiau prieš 10 metų, bet tuo metu jokiame pasaulio vadovėlyje nebuvo tokio dalyko kaip kriptovaliutos“, – pasakoja N. Mačiulis.
Jis pastebi, kad dažnai jauni žmonės galvoja, kad po mokyklos ar universiteto prasidės gyvenimas. Tačiau jie klysta. „Mes gyvename visai kitame pasaulyje nei gyveno mūsų tėvai, seneliai. O pagrindinis dalykas, kurį galima duoti mokyklose yra žinių siekimas, noras mokytis, tobulėti, smalsumas ieškoti kažko naujo“, – sako ekonomistas.
Pasak Mildos Laužikaitės, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovės, vienas iš pagrindinių tikslų įgyvendinant „Tyrinėjimo meną“ buvo sukurti erdvę, kurioje mokiniai tiesiogiai dalyvautų mokymosi ir tyrinėjimo procese, patirtų, ką reiškia bendradarbiauti ir savarankiškai priimti sprendimus, išmoktų įvertinti padarytas klaidas.
„XXI a. reikalingos tokios kompetencijos, kurių neišmoksi mintinai ar neperskaitysi vadovėliuose. Kūrybiško švietimo projektus mokyklose įgyvendiname ne vienerius metus ir pastebime, kad vis dar trūksta tinkamų erdvių mokymuisi mokytis, mąstyti, drauge spręsti problemas. Šiame projekte įvairių sričių kūrėjai iš savo profesinių pasaulių atnešė tyrinėjimo, problemų sprendimo, bendradarbiavimo būdus. Tokie patirčių mainai, susitikimas su įvairiomis profesinėmis ir gyvenimo būdo kultūromis labai paveikūs ir turėtų tapti sisteminiais, siekiant reikšmingų pokyčių mokyklose“, – sako M. Laužikaitė.
Britų tarybos ir asociacijos „Kūrybinės jungtys“ kartu su Ugdymo plėtotės centru vykdomas projektas „Tyrinėjimo menas“ yra Britų tarybos kultūrinių ryšių programos, vykdomos visose trijose Baltijos šalyse, dalis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...