Mokslininkai atrado sveikam protui prieštaraujantį medžiagos būvį

  • Teksto dydis:

Mokyklose mokėmės, kad medžiagos esti kietos, skystos arba dujinės. Teisingumo dėlei, reikia pridurti, kad dar egzistuoja plazminė agregatinė būsena, kuri dažnai pamirštama. Tačiau ir tai dar ne viskas. Panašu, kad mokslininkai atrado naują – penktąjį medžiagos būvį.

Esant didelei temperatūrai ir slėgiui, medžiagos savybės neįtikėtinai pakinta. Tą įrodė Šveicarijos federalinio technologijų instituto Ciuriche (ETH Zurich) ir Masačusetso technologijų instituto (MIT) mokslininkai.

Naujoji medžiaga apjungia kietos medžiagos ir iš dalies – superskysčių struktūrą. Mokslininkai ją apibūdina kaip pirmąją superkietą medžiagą su vadinamomis kvantinėmis dujomis.

Jei kava būtų sudaryta kaip tik iš tokios medžiagos, tai pamaišius šaukšteliu kava suktųsi praktiškai amžinai.

„Tai šiek tiek prieštarauja sveikam protui. Iš esmės tai medžiaga, kuri esant žemai temperatūrai sujungia supertakumo ir tvirtumo (kietumo) savybes. Kad geriau suprastumėte, įsivaizduokite kavos puodelį. Jei kava būtų sudaryta kaip tik iš tokios medžiagos, tai pamaišius šaukšteliu kava suktųsi praktiškai amžinai“, – teigia profesorius Wolfgangas Ketterle iš MIT.

Darbai buvo atliekami naudojant Bozė-Einšteino kondensatą. Tai atskiesta dujų agregatinė būsena, kai jos bozonai atšaldomi iki absoliutaus nulio temperatūros ir veikiami aukšto slėgio. Esant tokioms sąlygoms, tam tikra bozonų dalis užima žemiausią kvantinę būseną ir kvantiniai reiškiniai tampa matomi makroskopiškai.

 

Su šiuo kondensatu buvo atliekamos manipuliacijos naudojantis dviem lazeriais. Buvo sukurta kristalinė struktūra lemianti kietumą, tačiau tuo pačiu metu dujoms sąlygojant supertakumą.

Tokią fazę mokslininkai praminė ruožų faze. O įdomiausia tai, kad medžiagos tankis tam tikroje vietoje nėra pastovus ir nuolat kinta tarsi plūstų vilnimis.

Mokslininkai bandė pasiekti tokią būseną ištisus dešimtmečius. Kai 1969 metais Britanijos fizikas Davidas Thoulessas pasiūlė mintį, kad superskysčiai gali būti paversti superkieta medžiaga, nelabai kas ir patikėjo, o vėliau daugybė eksperimentų, naudojant helio atomus, nedavė ryškių sėkmės vaisių.

Tačiau taip buvo iki dabar. Kaip teikia Tobiasas Donneris, Šveicarijos mokslininkų grupės atstovas, Thoulesso idėjos pagaliau buvo įgyvendintos.

Šiuo metu nežinoma, kaip šis medžiagos būvis galėtų būti pritaikomas praktiškai, bet galima spėti, jog tai tik laiko klausimas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių