- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmieji šiuolaikiniai žmonės (Homo sapiens) klajojo po Afriką jau prieš 300 tūkst. metų, o jų veidai atrodė taip moderniai, kad šiais laikais nė neišsiskirtų iš minios, rodo trečiadienį paskelbti tyrimo rezultatai.
Jie atskleidė, kad mūsų rūšis atsirado dar 100 tūkstančių metų anksčiau nei manyta.
Maroke atrastos fosilijos paneigė du dešimtmečius vyravusią nuomonę, kad mūsų protėviai atsirado Rytų Afrikoje maždaug prieš 200 tūkst. metų, rodo du tyrimai, paskelbti moksliniame žurnale „Nature“.
Šios išvados taip pat gali pakoreguoti žmogaus evoliucijos medį ir pašalinti iš jo tam tikrus išnykusius potencialius žmogaus protėvius.
Dvi mokslininkų komandos pranešė Irhudo priešistorinėje stovykloje, esančioje netoli dabartinio Marakešo, radusios penkių senovinių žmonių kaukolių ir kaulų fragmentų bei akmeninių įrankių, naudotų medžioklei ir skerdenoms doroti.
„Ši medžiaga rodo mūsų rūšies šaknis; tai yra seniausi Homo sapiens, kada nors rasti Afrikoje ar kitur“, – sakė paleoantropologas Jeanas-Jacques'as Hublinas (Žanas Žakas Hiublenas) iš Vokietijos Maxo Plancko (Makso Planko) evoliucinės antropologijos instituto.
„Kalbant apie Homo sapiens, teigiame, kad ši rūšis paplito prieš daugiau kaip 300 tūkst. metų“, – sakė jis.
Iki šiol seniausių žinomų Homo sapiens fosilijų amžius buvo 195 tūkst. metų; jų rasta Etiopijos teritorijoje. Dėl šios priežasties manyta, kad evoliucinis „Rojaus sodas“, kur atsirado mūsų rūšis, buvo Rytų Afrikoje, ir tik vėliau šiuolaikiniai žmonės pasklido visame žemyne ir kitose vietovėse.
Jei jie dėvėtų skrybėlę...
Naujieji rezultatai rodo, kad vadinamasis žmonijos lopšys buvo visame žemyne, sakė mokslininkai.
Tokių pačių akmens amžiaus „viduramžių“ laikų įrankių, kokius rado Maroko mokslininkai, buvo aptikta ir kitose Afrikos vietose. Visgi anksčiau manyta, kad tokius įrankius gamino kiti Homo sapiens protėviai.
Dabar atrodo tikėtina, kad tuos įrankius gamino mūsų rūšies atstovai, gyvenę atskiromis grupėmis, pasklidusiomis po visą žemyną.
„Prieš Homo sapiens paplintant už Afrikos ribų, jie pasklido Afrikoje“, – sakė J.-J.Hublinas.
Kadangi rasta nedaug fosilijų, kurias gali tyrinėti mokslininkai, šiuolaikinių žmonių evoliucijos istorijoje gana daug spragų, dažnai remiamasi vien prielaidomis.
Manoma, kad mūsų protėvius nuo neandertaliečių ir Denisovo žmogaus skyrė daugiau kaip pusė milijono metų, bet įrodymų, kas atsitiko per tą laiką, beveik nėra.
Naujieji duomenys rodo, kad mūsų rūšies senovinės versijos atstovai dalijosi planetą su giminingomis grupėmis, tokiomis kaip neandertaliečiai, Denisovo žmonės, į beždžiones panašesniais Homo naledi ir smulkaus sudėjimo Homo floresiensis – vadinamaisiais Floreso salos „hobitais“.
Mokslininkai padarė išvadą, kad surastų Homo sapiens kaukolių nedidelis plokščias veidas ir žandikaulio forma buvo labai panaši į dabartinių žmonių bruožus.
Homo sapiens protėvių ir šiuolaikinių žmonių smegenų dydis taip pat panašus, tačiau anksčiau jos buvo plokštesnėje, pailgesnėje kaukolėje.
„Jei jie dėvėtų skrybėlę, tikriausiai būtų neatskiriami nuo kitų žmonių, – žurnalistams prieš pasirodant straipsniui sakė J.-J.Hublinas. – Tokių žmonių veidų pamatytumėt gatvėje ir mūsų dienomis.“
Tačiau juos išduoti galėtų stiprus, tvirtas ir raumeningas kūnas, sakė moksliuninkas.
„Platesnis vaizdas“
Irhudo stovykloje žmonių kaukolių ir kitų fosilijų pirmą kartą rado kalnakasiai praėjusio amžiaus 7-ame dešimtmetyje.
Iš pradžių manyta, kad šių fosilijų amžius – apie 40 tūkst. metų, bet vėliau mokslininkai nusprendė, kad jų amžius turėtų būti apie 160 tūkst. metų.
Naujausiame tyrime mokslininkai tyrinėjo ne tik tuos senus fragmentus, bet ir naujesnius, iškastus 2004-aisiais ir vėliau.
Iškasenų amžius buvo nustatytas panaudojus termoliuminescencijos technologiją. Šiuo metodu nustatomi spinduliuotės sukeliami mineralų pokyčiai, susikaupę nuo laikotarpio, kai medžiagas paveikė saulės šviesa, ugnikalnių išsiveržimų arba žmogaus užkurto laužo kaitra.
Mokslininkai šia technologija ištyrė apdegusias titnago nuoskalas, rastas šalia kaukolių, dantų ir ilgųjų kaulų liekanomis, priklausiusiomis trims suaugusiems žmonėms, paaugliui ir maždaug aštuonerių metų vaikui.
Mokslininkai tvirtina, kad jų tyrimas atskleidė „daug platesnį vaizdą“, kaip fiziškai vystėsi mūsų rūšis. Tyrėjai nustatė, kad skirtingos anatominės dalys keitėsi nevienoda sparta.
Nors žmogaus veido forma nuo pat pradžių beveik nepakito, kaukolė vystėsi ištisus 100 tūkstančių metų, kol įgavo dabartinę formą.
„Mūsų rūšies pastarųjų 300 tūkst. metų istorija daugiausiai rodo mūsų smegenų evoliuciją“, – teigė J.-J.Hublinas.
Tai atitinka ir genetinės analizės rezultatus, kurie parodė, kad šiuolaikinio žmogaus protėvio genuose, veikiančiuose smegenų vystymąsi, įvyko ištisa virtinė mutacijų, palyginus su neandertaliečiais ir Denisovo žmonėmis.
„Galbūt tai, kokius palaipsniui įvykusius pokyčius matome smegenų atveju,... gali būti tų mutacijų padaugėjimo poveikis“, – teigė mokslininkas.
Kuo mes nuo jų skiriamės?
Taigi, kas skiria mūsų rūšį nuo šios ankstyvosios versijos Homo sapiens atstovų?
Palyginus su neandertaliečiais, ankstyvieji Homo sapiens turėjo didesnes smegenėles – smegenų dalį, kuri yra viena svarbiausių judesių koordinacijos centrų.
„Taigi, atrodo, kad mūsų, mūsų protėvių, smegenėlės pradėjo didėti jau tame etape“, – sakė J.-J.Hublinas.
„Tai yra vienas iš požymių, išskiriančių mus iš visų homininų“, – pridūrė jis.
Tyrime nedalyvavę ekspertai negailėjo jo rezultatams pagyrų.
Irhudo fosilijos „dabar atspindi tiksliausiai nustatyto amžiaus įrodymus apie ankstyvąjį „ikišiuolaikinį“ Homo sapiens evoliucijos etapą“, sakė Chrisas Stringeris (Krisas Stringeris) ir Julia Galway-Witham (Džulija Golvėj-Vitam) iš Londono gamtos istorijos muziejaus.
„Tai yra didžiulis žinių apie mūsų rūšies evoliuciją papildymas“, – teigė Liverpulio universiteto archeologijos profesorius Lawrence‘as Barhamas (Lorensas Baramas).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...