Pagamintas iš vietinių ir perdirbtų žaliavų, jis pasižymi panašiomis mechaninėmis ir ilgalaikiškumo savybėmis, kaip ir alternatyvūs konkurentų produktai, tačiau jo savikaina yra beveik du kartus mažesnė, rašoma universiteto pranešime.

Dėl didelio lenkimo stiprio (atsparumo lenkimui), gniuždymo stiprio (atsparumo gniuždymui), tankesnės mikrostruktūros ir ilgalaikiškumo (ilgesnis eksploatacijos laikas) ypatingai stiprus betonas gali būti pritaikomas įvairiais būdais.

Dėl unikalios struktūros ir savybių, šis betonas gali tapti alternatyva plienui agresyviose aplinkose, pavyzdžiui, atominėse elektrinėse, pakeičiant sijas pagamintas iš plieno į pagamintas iš ypač stipraus betono. Iš jo taip pat gali būti gaminami įvairių įrenginių, pavyzdžiui, staklių, stalviršių paviršiai, paprasčiau įgyvendinami liaunų konstrukcijų (mažesnio storio) architektūriniai sprendimai, dizaino elementai ir netgi baldai.

Ieškodami naujų sprendimų, visuomet bandome panaudoti įvairias atliekas. Pabandžius į betono mišinį įmaišyti malto stiklo atliekų, nustebome pamatę, kad betono gniuždymo stipris ženkliai padidėjo.

Ypač stiprus betonas šių metų vasarą pirmą kartą bus panaudotas vandeniui ir ugniai atsparaus, trečiosios saugumo klasės seifo gamybai. Tai bus pirmasis pasaulyje „Eurograde 3“ klasės seifas, kurio sienelių storis sieks vos 42 mm pločio. Planuojama, kad šis produktas jau liepos mėnesį turėtų pasiekti pasaulinę rinką.

„Šio betono savybės bei metalinės durų konstrukcijos leidžia dar paploninti seifo sieneles. Tai reiškia, kad galutinis produktas yra lengvesnis ir pigesnis, o „laimėti“ 3 milimetrai šioje situacijoje yra pakankamai reikšmingi“, – sako dr. Vitoldas Vaitkevičius, KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) tyrėjas.

Mokslininkai prisipažįsta unikalų ypatingai stipraus betono receptą atradę netikėtai.

„Ieškodami naujų sprendimų, visuomet bandome panaudoti įvairias atliekas. Pabandžius į betono mišinį įmaišyti malto stiklo atliekų, nustebome pamatę, kad betono gniuždymo stipris ženkliai padidėjo“, – teigia SAF lektorius, dr. Evaldas Šerelis, kelerius metus aktyviai tiriantis ypač stipraus betono savybes ir panaudojimo būdus.

Pasak jo, alternatyvūs ypač stipraus betono mišiniai savo sudėtyje turi žymiai didesnį kiekį cemento ir ne visuomet gali būti pagaminami iš vietinių žaliavų. Universiteto sukurtas unikalios struktūros betonas gaminamas tik iš vietinių žaliavų ir perdirbto malto stiklo atliekų. Galutinis produktas yra labai tankios struktūros, puikių mechaninių ir ilgalaikiškumo savybių betonas, tai reiškia, kad jis yra atsparus daugeliui kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, chlorido tirpalams.

„Šis betonas gali būti gaminamas panaudojant vietines žaliavas be sudėtingos technologinės įrangos. Dėl šios priežasties pigesnė ir jo gamyba: mūsų ypač stipraus betono kubinio metro rinkos kaina gali siekti apie 200-250 eurų, o tai yra iki dviejų kartų mažiau nei šiuo metu egzistuojančių konkurentų siūlomi produktai“, – pažymėjo V. Vaitkevičius ir E. Šerelis.

Remiantis KTU mokslininkų duomenimis, pagrindinis ypač stipraus betono privalumas – galimybė statyti stiprias, bet liaunas konstrukcijas. Dėl šios priežasties produktą jau spėjo pamėgti architektai ir dizaineriai.

Ypač stipraus betono panaudojimas neapsiriboja statybos pramone: pavyzdžiui, viena įmonė siūlo unikalius rankų darbo namų aksesuarus ir verslo dovanas iš betono.