- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo šiol lietuviškus garso ir vaizdo įrašus padės stebėti bei žodžius atpažinti robotai.
Dirbtinio intelekto technologija ne tik keliskart paspartins TV ir radijo įrašų monitoringą, bet ir galės pagreitinti žurnalistų, teismo ar posėdžių stenografų bei skambučių centrų darbus. Naujovišką sprendimą rinkos tyrimų bendrovė „Kantar TNS“ sukūrė kartu su kalbos technologijų bendrove „Tilde IT“.
Kaip rašoma pranešime spaudai, automatinio šnekos atpažinimo technologija yra pagrįsta giluminių neuroninių tinklų modeliu, kuris dirbtinį intelektą išmoko atpažinti žodžius ir tam tikras jų struktūras. Mokymui panaudota daugiau kaip 250 valandų garsynas, 58 milijonai lietuviškų sakinių ir per 600 tūkstančių žodžių. Ypatingas dėmesys skirtas raktažodžiams, susijusiems su verslo komunikacija.
Mokymui panaudota daugiau kaip 250 valandų garsynas, 58 milijonai lietuviškų sakinių ir per 600 tūkstančių žodžių.
„Anksčiau norint stebėti TV, radijo laidas ar video įrašus socialiniuose tinkluose bei internete, prireikdavo daug žmogiškojo darbo. Kasdien fiziškai peržiūrėdavome keliasdešimt valandų įrašų. Tačiau eterio stebėjimo poreikiai auga dešimtis kartų – nes nuolat daugėja video turinio, o auditorijos fragmentuojasi skirtinguose kanaluose. Tad ši optimalių kaštų technologija padės operatyviai analizuoti didėjančius netekstinės informacijos srautus ir matyti išsamų komunikacijos vaizdą“, – sakė „Kantar TNS“ Komunikacijos monitoringo ir analizės skyriaus vadovas Deividas Butkus.
Darbą pagreitins aštuonis kartus
Sprendimo technologiją kūrusios bendrovės direktorė Renata Špukienė sako, kad didžiausias iššūkis buvo kalbos unikalumas – mat kitaip nei anglų kalboje, lietuvių žodžių kintamos galūnės gerokai išplečia galimas reikšmes. Sukurta technologija sugeba greitai paversti garsą tekstu, naudoja skyrybos ženklus, o atpažinimo tikslumas žinių laidų atveju siekia apie 90 procentų.
Renata Špukienė/Asmeninio arch.nuotr.
„Iki šiol norint perklausyti ir tekstu paversti, t.y. sutranskribuoti, valandos įrašą – žmogui prireikdavo maždaug keturių valandų. Dabar tokios trukmės įrašą paversti tekstu dirbtinio intelekto sistema gali per pusvalandį. Be to, lygiagrečiai bus dirbama keliais kanalais, tokiu būdu dar labiau padidinant apdorojamos medžiagos apimtis. O tuomet jau darbas vyksta kaip ir su tekstu: lengva paieška pagal raktažodžius, archyvavimas, subtitravimas“, – dėstė R. Špukienė.
Pasak D. Butkaus, technologija itin supaprastins ir naudojimąsi archyvine garso bei TV medžiaga.
„Nepaversti tekstu garso įrašai yra pasmerkti anksčiau ar vėliau nugulti užmarštin. Juk paieškos varikliai iš esmės randa tik tai, kas įtraukta pavadinime ar reportažo apraše. Todėl seniau būdavo itin keblu rasti, tarkime, penkerių metų senumo video įrašą su reikiamu raktažodžiu, pavyzdžiui, PVM lengvata. Su šia inovacija tai bus paprasta. O darbuotojai daugiau laiko galės skirti analizei ir konsultacijoms, o ne juodam techniniam darbui“, – sakė monitoringo ir analizės skyriaus vadovas.
Deividas Butkus/Asmeninio arch.nuotr.
Be to, technologija padės iškart rasti reikiamas vietas įraše ir net pateiks išklotines su laiko titrais, kuriose atkarpose yra reikiami raktažodžiai.
Be pritaikymo komunikacijos analizei, specialistai nagrinėja galimybes naudoti šnekos atpažinimą atliekant medijų reklamos monitoringą ir kokybinius tyrimus.
Palengvins žurnalistų, teismo ir skambučių centrų darbuotojų darbą
R. Špukienė įsitikinusi, kad tokia sistema keliskart paspartins ne tik žiniasklaidos monitoringą. Panaudojimas gerokai platesnis: operatyvus žinių laidų subtitravimas, pagreitintas interviu ar tekstų po renginio parengimas žurnalistams, paprastesnis susirinkimų ar posėdžių stenografavimas – tai tik keli šios technologijos pritaikymo būdai.
Pasak jos, neuroniniais tinklais grindžiamo dirbtinio intelekto technologija, pritaikyta ištisinės lietuvių kalbos atpažinimui, yra pirmoji Lietuvoje. Latvijoje jau veikia latvių kalbos atpažinimo prototipas.
Ekspertai prognozuoja, jog vis daugėjant garso ir vaizdo informacijos, ilgainiui be šnekos atpažinimo technologijų negalės išsiversti jokia su duomenimis dirbanti bendrovė ar organizacija. Vis dėlto, nors šis dirbtinis intelektas ir pagreitins bei suefektyvins darbą su audio ir video medžiaga, pasak ekspertų, be žmogaus dalyvavimo kol kas neišsivers.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...