- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Lietuvoje šiandien nėra politinės valios pasakyti, kad ne mokyklų reitingai yra svarbiausia, o švietimo ir ugdymo turinys. Priešingu atveju, net ir patys geriausi mokytojai, tampa sistemos įkaitais“, – sakė Austėja Landsbergienė, pažymėdama, kad tik patys kūrybingiausi ir labiausiai savo amatui atsidavę mokytojai šiandien sugeba laviruoti, esant nepalankioms saviraiškai ir tikram ugdymui ir ugdymuisi sąlygoms.
Pasak A. Landsbergienės, Lietuvoje požiūris į tai, kas laikoma geru ugdymu, yra iškreiptas. Ugdymo procesas tampa išmokimo, o kartais ir „iškalimo“ procesu.
Pedagogė, verslininkė kartu su premjero patarėja švietimui ir mokslui Une Kaunaite, Kauno technologijos universiteto (KTU) filosofu Nerijumi Čepuliu, KTU Alumnų asociacijos prezidentu Daliumi Misiūnu bei KTU studentų atstovu Luku Kijausku vasario 3 d. dalyvavo diskusijoje „Kaip atrasti save standartizuotoje švietimo sistemoje?“, kuri vyko parodoje „Studijos 2017“.
Atsigręžiama į neformalųjį ugdymą
Darželių tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklų steigėja dr. A. Landsbergienė sako, kad šiandien mokykla vaikams – tai vieta, kur jie privalo eiti, grįžę – privalo daryti namų darbus, o paskutinėse klasėse – privalo ruoštis brandos egzaminams.
Pasak A. Landsbergienės, tarp vaikų šiandien vyksta visuotinis atostogų laukimas ir mokyklos nemėgimas. Pagrindinė to priežastis – atsivėręs pasaulis, platesnės galimybės bei mokslo ir technologijų pažanga.
„Kiekvienas vaikas yra labai smalsus. Įsivaizduokime, kad pamatęs jį sudominusį dalyką internete ir nuėjęs į mokyklą, vaikas paprašo mokytojo daugiau papasakoti, išsamiau paaiškinti tai, kas patraukė jo dėmesį. Tačiau, dažnai atsakymas, kurio sulaukiama, yra toks, jog pamokoje tam negalima gaišti laiko arba prie tam tikros temos bus galima sugrįžti kitoje klasėje“, – stebėjosi A. Landsbergienė.
Pašnekovė pabrėžė, jog, esant tokiai situacijai, vaikas patiria didžiulę demotyvaciją ir jam telieka dvi išeitys: atsigręžti į tėvus ir namų aplinką arba rinktis neformalųjį ugdymą.
„Daug žmonių, tarp jų ir vyresniojo amžiaus, sako, kad maloniausi užsiėmimai mokykloje buvo popamokinė veikla, nes tuo metu jie galėjo nevaržomai užduoti rūpimus klausimus, o būrelių vadovai ar tėvai skirdavo laiko išsamiems atsakymams ir diskusijai“, – sakė A. Landsbergienė.
Mokyklose – saviraiškos stoka
Darželių tinklo „Vaikystės sodas“ ir privačių Karalienės Mortos mokyklų steigėja primena, kad mokslininkų jau seniai pripažinta, jog žmogaus asmenybę formuoja tiek genai, tiek aplinka, kurioje augama.
A. Landsbergienės teigimu, net ir labai gabus vaikas, gimęs netinkamoje aplinkoje, gali niekada neatskleisti savo gabumų, nes aplinka jį nuolat slopins. Kitu atveju, vidutinių gabumų vaikas, tėvų pastangų, lavinimo, gerų mokytojų dėka, gali pasiekti neregėtas aukštumas, kurios genetiškai jam nebuvo „užprogramuotos“.
„Šiandien Lietuvos mokyklose pastebima galimybių saviraiškai stoka. Be jokios abejonės, turime nuostabių pedagogų, bet tokių yra skaudžiai per mažai. Nors jų indėlis vaikų ugdyme yra pats didžiausias, šiandien, sprendžiant iš dalies mokytojų elgesio, atrodo, jog bandoma gaminti sraigtelius kažkokiam „fabrikui““, – teigė pedagogė.
Mokytojas – vaikui, o ne programai
A. Landsbergienė atkreipia dėmesį, kad ne „iškaltos“ žinios, o kūrybiškumas, gebėjimas spręsti problemas, prisitaikyti prie kintančio pasaulio, kritinis mąstymas tampa esminiais dalykais.
„Mokytojai mėgsta kartoti, kad jiems reikia „išeiti“ programą. Kyla klausimas, ar mokytojas yra mokykloje tam, kad lavintų vaikų kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir net mokytųsi kartu su jais, ar tiesiog „išeitų“ programą?“, – svarstydama, kur šiame procese atsiduria vaikas, kalbėjo A. Landsbergienė.
Mokslų daktarė atkreipia dėmesį, kad mokytojas mokykloje yra vaikui, o ne programai. Tiek tėvų, tiek mokytojų, tiek Valstybės tikslas turėtų būti tas pats – sudaryti sąlygas vaikui atsiskleisti ir ugdyti piliečius, kurie būtų konkurencingi globaliame pasaulyje.
Po pamokų – mokyklos tuščios
Savanoriaujant JAV, A. Landsbergienei teko susipažinti su vienoje iš valstijų gyvenančiu ir šeimą turinčiu vyru, kuris kiekvieną šeštadienį nemokamai organizuodavo futbolo treniruotes mergaitėms, nes norėjo, kad šiuo sportu domėtųsi ne tik berniukai. Žiemą mokykla treniruotis leisdavo savo sporto salėje, o vasarą – stadione.
„Jeigu panašių iniciatyvų būtų ir Lietuvoje, neabejoju, kad atsirastų ir daugiau mano minėto amerikiečio pasekėjų, – optimistiškai į ateitį žvelgia A. Landsbergienė. – Dabar, pasibaigus pamokoms, mokyklos stovi tamsios ir tuščios.“
Anot pedagogės, mokyklas (ypač – šalies rajonuose), kur neformaliojo ugdymo veiklų pasiūla mažesnė, reiktų transformuoti į bendruomenių centrus tam, kad būtų užtikrintas vaikų užimtumas. A. Landsbergienė neabejoja, kad kiekvienoje mokykloje atsirastų bent keletas tėvų, kurie norėtų „užkurti“ paauglių užimtumo veiklas.
Pašnekovė dėmesį atkreipia ir į tai, jog daugumai tėvų vis dar atrodo, kad geras ugdymas yra toje mokykloje, kuri užima aukštą vietą reitinguose. Tačiau juose atsispindi tik tai, kaip vaikai išlaikė egzaminus.
Koncentracija vien tik į egzaminų rezultatus demotyvuoja ir gerus mokytojus, kurie norėtų su vaikais ne „išeiti“ programą, o diskutuoti, kalbėti apie vertybes, ugdyti jų kūrybiškumą, kritinį mąstymą, visapusiškai analizuojant skirtingas temas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pasienyje su Baltarusija apgręžti aštuoni neteisėti migrantai
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti aštuoni neteisėti migrantai, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Kelininkai perspėja dėl sudėtingų eismo sąlygų: vairuotojai, rinkitės saugų greitį
Sudėtingesnės eismo sąlygos antradienio rytą tvyro šiaurės rytų ir rytų Lietuvoje bei Telšių ir Tauragės apskrityse, pranešė „Via Lietuva“. ...
-
Lietuvoje prasideda Vokietijos kariuomenės plataus masto pratybos4
Antradienį Lietuvoje prasideda Vokietijos Bundesvero plataus masto pratybos „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“). ...
-
Akcija „Skaidrinam“ Seime ne itin sumažino parlamentinių lėšų naudojimą6
Visuomenininko Andriaus Tapino šiemet pradėta akcija „Skaidrinam“ Seime, analizuojant parlamentinei veiklai skirtas išlaidas, ne itin sumažino šių lėšų naudojimą. ...
-
Pranešimą apie Lietuvos medikus ministerija iliustravo Rusijos gydytojų nuotrauka5
Pranešimą apie veiksmų planą medikų Lietuvoje trūkumui mažinti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirmadienį išplatino iliustruodama jį Rusijos gydytojų nuotrauka, tačiau netrukus atvaizdą pakeitė. ...
-
NATO naikintuvai vieną kartą kilo patruliuoti ir keturis kartus lydėti Rusijos orlaivių4
Oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys NATO naikintuvai praėjusią savaitę vieną kartą kilo patruliuoti prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos sienų su Rusija ir Baltarusija bei keturis kartus – atpažinti ir lydėti skrydžio taisykle...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Lietuvai nepavyko išsiųsti į Rusiją panevėžietės, neatsakiusios, kam priklauso Krymas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) panaikino Migracijos departamento sprendimą, kuriuo remiantis, 75-erių metų Panevėžyje gyvenanti Rusijos pilietė Valentina Vatutina turėjo būti išsiųsta iš Lietuvos į Rusiją. ...
-
Dainų slėnio prieigas papuošė proginiai ąžuolai ypatingam jubiliejui pažymėti9
Rekonstrukcijos pabaigą pasitinkantis Dainų slėnis sulaukė naujų akcentų – dviejų jaunų ąžuolų. Jais simboliškai įamžintas artėjantis Lietuvos dainų šventės 100-metis ir jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais ...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?4
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...