- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau kaip prieš 50 metų fizikas Freemanas Dysonas žurnale "Science" paskelbė šiek tiek beprotišką idėją – hipotezę apie tai, jog pažengusios civilizacijos gali būti pajėgios savo žvaigždę apgaubti milžinišku sferos pavidalo kokonu, kuris surenka žvaigždės energiją ir kurio viduje verda gyvenimas.
Mokslininkai į tokią idėją pro pirštus nežiūri. Maža to, buvo keletas mokslinių mėginimų visatos tyruose paieškoti infraraudonųjų tokių sferų požymių. Tačiau Bogazicio universiteto (Turkija) fizikai Ibrahimas Semizas ir Salimas Oguras galbūt rado paaiškinimą, kodėl tokių megastruktūrų dar neaptikome ir vargu ar kada nors aptiksime. Jei Daisono sferos egzistuoja, jos turbūt yra gerokai mažesnės nei buvo manoma iki šiol.
F. Daisonui pasiūlius idėją apie kolosalias kosmines buveines, mokslininkai mėgino įsivaizduoti, kaip tokios struktūros galėtų fiziškai funkcionuoti, ypač Saulės tipo žvaigždės atveju. Tiesa, tuomet būtų keletas galbūt sunkiai įgyvendinamų reikalavimų.
Vienas jų – Daisono sfera turėtų būti statoma maždaug 1 astronominio vieneto atstumu nuo žvaigždės. Kaip tik tiek skiria Žemę ir Saulę. Tai reikštų, jog sferos pavidalo statinys būtų sunkiai suvokiamo 300 mln. km skersmens! Kiek tam reikėtų medžiagų! Ką ir kalbėti apie tokiam statybų projektui reikalingą energiją, laiką, kitus išteklius.
Kita bėda – Daisono sferos paviršiuje būtų labai menka gravitacija. Norint ant tokios gyventi, žmonijai reikėtų arba genetinės modifikacijos, arba galingos dirbtinės gravitacijos sistemos. Nė prie vieno iš šių dalykų mums nėra pavykę priartėti net teoriškai.
Ir visai kas kita, jei Daisono sferos projektui būtų pasirinkta ne karšta geltonoji nykštukė, o blausesnė ir vėsesnė baltoji nykštukė, kuri yra ne kas kita, o savo egzistavimą užbaigusios geltonosios nykštukės liekana.
I. Semizas ir S. Oguras samprotauja, kad jei prie Saulės tipo žvaigždės evoliucionavusi civilizacija sugebėtų išgyventi žvaigždės išsipūtimą į raudonąją milžinę ar net novos sprogimą, jos atstovai, ko gero, pajėgtų aplink buvusios žvaigždės vietoje likusią baltąją nykštukę pastatyti Daisono sferą.
Gyvybės zona baltosios nykštukės prieigose būtų gerokai arčiau. Minėti mokslininkai paskaičiavo, kad metro storio sferos sienai aplink baltąją nykštukę reiktų 10²³ kilogramų medžiagos. Tai yra šiek tiek mažiau už mūsų Mėnulį. Maža to, mokslininkų skaičiavimu, tokioje sferoje būtų žemiškajai artima gravitacija.
Tiesa, yra vienas „bet“. Baltosios nykštukės yra gerokai blausesnės už Saulės tipo žvaigždes. Infraraudonieji baltųjų nykštukių pėdsakai gerokai silpnesni ir juos sunkiau aptikti. Jei prie tokių nykštukių egzistuoja civilizacija, gali praeiti dar marios laiko, kol žmonija turės pakankamai galingus teleskopus, kad juos pavyktų užfiksuoti iš Žemės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...