- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokslininkai ir inžinieriai ketvirtadienį ieškojo atsakymo į klausimą, kas atsitiko Europos nusileidimo moduliui „Schiaparelli“, kurio signalas nutrūko likus vos kelioms sekundėms iki jo planuoto nusileidimo ant Marso paviršiaus.
Mokslininkai ir inžinieriai ketvirtadienį ieškojo atsakymo į klausimą, kas atsitiko Europos nusileidimo moduliui „Schiaparelli“, kurio signalas nutrūko likus vos kelioms sekundėms iki jo planuoto nusileidimo ant Marso paviršiaus.
Viltis dar neprarasta, tačiau pirminiai duomenys rodo, kad eksperimentinis nusileidimo modulis pateko į bėdą.
Ką Europos kosmoso agentūros (ESA) ekspertams pavyko sužinoti iš duomenų, kuriuos atsiuntė „Schiaparelli“?
Žinoma, kad „Schiaparelli“ nusileido ant Raudonosios planetos paviršiaus. Tačiau nežinoma, kurioje tiksliai vietoje, kelių dalių ir ar yra darbingas.
Žinoma, kad „Schiaparelli“ įskriejo į Marso atmosferos sluoksnį trečiadienį 14 val. 42 min. Grinvičo laiku, kaip planuota. Nuo tos akimirkos jo kelionė iki planetos paviršiaus turėjo užtrukti šešias minutes.
Neaišku, kur buvo nusileidimo modulis, kai, likus maždaug 50 sekundžių iki planuoto nusileidimo, su juo nutrūko ryšys.
Mokslininkai tikrai žino, kad nusileidimo modulio šilumos skydas, saugantis nuo stabdymo atmosferoje trinties sukelto karščio, suveikė. Jeigu nebūtų – nebūtų išsiskleidęs ir jo viršgarsiniams greičiams pritaikytas parašiutas.
Klausimų kyla dėl to, kodėl šis skydas, prie kurio pritvirtintas parašiutas, galėjo būti numestas per anksti.
Aišku, kad parašiutas tikrai išsiskleidė, bet nežinoma, ar jis neatsiskyrė per anksti, ar nepatyrė gedimų, dėl kurių modulis buvo jau per daug priartėjęs prie Marso paviršiaus, kai įsijungė jo raketiniai stabdžiai.
Žinoma, kad trečiasis modulio apsauginis mechanizmas – raketiniai varikliai – įsijungė, tačiau veikė per trumpai – tik tris ar keturias sekundes – „daug trumpiau, nei mes tikėjomės“, – sakė ESA Saulės ir planetų tyrimo misijų vadovas Andrea Accomazzo (Andrėja Akomacas).
Lieka nežinoma, ar įsijungė visi devyni manevriniai raketiniai varikliai.
„Schiaparelli“ baterijos turėtų veikti mažiausiai keturias Marso dienas, kurių viena trunka maždaug 24 val. 40 min. Ilgiausiai jų galėtų užtekti 10-12 Marso dienų.
Nežinoma, ar modulis yra sveikas ir darbo režime, ar jis naudoja baterijos energiją, tad misijos dispečeriams lieka vis mažiau laiko pabandyti užmegzti ryšį per įrangą priimania ir siunčiančičią signalus.
„Schiaparelli“ nusileidimas turėjo suteikti duomenų, kaip veikia technologijos, planuojamos naudoti, kai 2020 metais bus pasiųstas kitas, daug didesnis ir brangesnis savaeigis zondas, vykdant antrąjį ir svarbiausią „ExoMars“ misijos etapą. Tačiau ESA pareigūnai įsitikinę, kad net ir nesėkmingas aparato nusileidimas jiems būtų gera pamoka.
„Šio bandymo paskirtis – gauti duomenų, gauti žinių, tad žinių mes gavome, gavome ir duomenų“, – sakė ESA generalinis direktorius Janas Woerneras (Janas Verneris).
Surinktos informacijos analizavimas turėtų leisti atkurti įvykių eigą, pridūrė A.Accomazzo, nors tai gali užtrukti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“3
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...