Jei galimybę išbandyti šią techniką turėtų daugiau žmonių, būtų galima tikėtis nemažų pokyčių, portale bbc.com rašo mokslininkas, tyrėjas ir apžvalgininkas Bobby Azarianas.

Įsivaizduokite, siūlo straipsnio autorius, jei tik galėtumėte tikruoju laiku matyti, kas vyksta jūsų smegenyse, kai patiriate emocijas, jaučiate skausmą, pyktį, depresiją, baimę ar malonumą. Staiga išgaruotų klausimas, kodėl tuo metu jaučiatės būtent taip ir ne kitaip, o specialiai praktikuodamiesi, poveikį galėtumėte justi kasdien, kiekviename žingsnyje.

Bandymų pagrindas – tikralaikė funkcinė magnetinio rezonanso tomografija

Idėją tikimasi įgyvendinti taikant naujovišką techniką – vadinamąją tikralaikę funkcinę magnetinio rezonanso tomografiją (toliau – tikralaikę FMRT). Jei, atlikdami tam tikrus protinius veiksmus, galėtume gauti tiesioginę vaizdinę informaciją apie mūsų smegenų veiklą, gebėtume išmokti sąmoningai kontroliuoti savo emocijas, jutimus ir potraukius, tarsi jie būtų reguliuojami kokiu suktuku ar mygtukais. Nuosekliai praktikuodamiesi, galėtume lavinti proto kontrolę, panašiai kaip sunkumų kilnotojas treniruoja kurią nors konkrečią raumenų grupę. Ateityje tai atvertų galimybes ištobulinti žmogaus protines galias.

Pirmą kartą tikralaikės FMRT galimybės pademonstruotos 2005-aisiais – jau tada teigta, kad ši technika galėtų tapti itin veiksmingu įrankiu. Tuomet pristatytas tyrimas, kurio metu buvo siekiama išmokyti žmones kontroliuoti skausmą. Aštuoniems tyrimo dalyviams buvo dirbtinai sukeliamas skausmas, paveikiant odą karščiu, o tuo metu jų smegenų veikla buvo nuskaitoma specialiu skaitytuvu. Šios procedūros metu tyrimo dalyviams buvo rodoma virtuali liepsna – ja siekta aktyvuoti galvos smegenų priekinę juostinę žievę – smegenų sritį, susijusią su skausmo suvokimu. Taikydami įvairias kognityvines strategijas, kaip antai „dėmesio sutelkimą į skausmą sukeliantį dirgiklį arba dėmesio nukreipimą nuo jo“ arba „mėginimą suvokti dirgiklį kaip intensyvų arba neintensyvų“, dalyviai greitai išmoko kontroliuoti jiems rodomos virtualios liepsnos dydį, taip tiesiogiai galėdami veikti už skausmo suvokimą atsakingos srities elektrinių impulsų lygį.

Kaip pažymi straipsnio autorius B. Azarianas, labai svarbu, kad, vertinant pagal dalyvių atsakymus į klausimyno klausimus ir dešimtbalę skausmo vertinimo skalę, šio nervinio signalo susilpnėjimas arba sustiprėjimas aiškiai koreliavo su subjektyviu skausmo suvokimu. Nuostabą, pasak jo, kelia tai, kad reguliuoti virtualios liepsnos dydį tyrimo dalyviai išmoko vos per 13 minučių trukmės užsiėmimą. Patiriamą skausmą jie išmoko sumažinti daugiau nei 50 procentų.

Tyrimai gerokai suintensyvėjo

Netrukus po pirmųjų bandymų tikralaikės FMRT tyrimai gerokai suintensyvėjo, vienas po kito imti vykdyti klinikiniai tyrimai, pradėta ieškoti naujų šios technologijos pritaikymo galimybių. Smegenų veikla dabar gali būti perteikiama ne tik vizualizacijomis, bet ir garsu ar virtualiosios realybės priemonėmis.

2017 m. mokslo žurnale „Appetite“ paskelbto tyrimo medžiagoje nurodoma, kad nuosekliai praktikuojantis galima išmokti kovoti su nutukimu. Keturias dienas trukusiose pratybose antsvorio turintys vyrai mokėsi lavinti sąveiką tarp vykdomąsias ir atsakomąsias funkcijas reguliuojančių smegenų sričių. Taikyta technika padėjo jiems sustiprinti savikontrolę ir atitinkamai pereiti prie sveikesnės mitybos.

Kito šiemet paskelbto tyrimo duomenimis, aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turintys paaugliai, išmokę kontroliuoti būtent su šiuo sutrikimu siejamą priekaktinės žievės smegenų sritį, gali susilpninti sutrikimo simptomus ir ilgiau išlikti dėmesingi. Šio tyrimo dalyviai vėliau patikrinti po 11 mėnesių. Išsiaiškinta, kad tikslingai praktikuojantis galima pasiekti ilgalaikių smegenų veiklos pokyčių.

Remiantis kitais neseniai atliktais šio pobūdžio tyrimais, nuosekli praktika gali padėti karo dalyviams gydyti potrauminio streso sindromą; be to, praktikuojantis galima išmokti kontroliuoti depresiją, pyktį, net priklausomybę nuo rūkymo.

Dar vieno panašaus tyrimo metu nustatyta, kad įmanoma išmokti reguliuoti net neurotransmiterio dopamino lygį – šią techniką būtų galima pritaikyti gydant Parkinsono ligą.

Taigi, apibendrina B. Azarianas, aptartoji technologija gali būti taikoma daugybėje sričių, tačiau kiek veiksminga ji būtų ilgalaikėje perspektyvoje ir ar ji būtų praktiška, kol kas atsakyti negalima. Kadangi tikralaikės FMRT įranga labai brangi, bent artimiausiu metu ji ko gero galėtų būti naudojama tik ūmios būklės atvejais, kai pigesni terapijos būdai neveiksmingi. Vis dėlto, įsitikinęs straipsnio autorius, kaip bet kuri kita nauja technologija, taip ir ši, palaipsniui turėtų atpigti, pasidaryti kompaktiškesnė ir lengviau prieinama.

B. Azariano įsitikinimu, išplėtojus tikralaikės FMRT technologiją, atsivertų daugybė galimybių. Įsivaizduokite, vėl siūlo autorius, jei sunkumų kilnotojas treniruotųsi niekada neturėdamas nė menkiausios galimybės matyti nei savo kūno, nei svarmenų. Jam būtų be galo sunku suprasti, kurie pratimai veiksmingi ir kiek veiksmingi, o kurie – ne. Norint sėkmingai ištobulinti bet kurį įgūdį, būtina vizualizuoti pastangų daromą poveikį. Tas pats principas galioja ir lavinant smegenis.

Ar įmanoma suvokti visą tikralaikės FMRT potencialą? Kas, jei būtų galimybė praktikuotis ir lavinti smegenų kontrolę bent kartą per savaitę, o gal net kasdien? Jei apčiuopiamų rezultatų duoda net 10 minučių trukmės pratybos, kokių rezultatų duotų ilgalaikė praktika? Žinoma, atsakymo į šiuos klausimus nėra, tačiau nevalia atmesti tikimybės, kad vieną dieną bus įmanoma išugdyti ypatingas proto galias. Nėra pagrindo netikėti, kad taip trokštama dvasinė stiprybė, kurią per metų metus žmonės mėgina išsiugdyti medituodami, netrukus bus pasiekiama ranka.