JT generalinis sekretorius: pralaimime lenktynes su klimato kaita

  • Teksto dydis:

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį perspėjo, kad pasaulis „pralaimi lenktynes“ su klimato kaita, ir pareikalavo, kad vyriausybės prisiimtų didesnių įsipareigojimų negu numato Paryžiaus klimato susitarimas.

„Klimato kaita yra svarbi mūsų laikų problema. Pralaimime lenktynes, – sakė jis Davoso ekonomikos forumo (WEF) kuluaruose. – Nepaprastai svarbu šią tendenciją sustabdyti.“

Per gruodį Lenkijoje vykusį JT viršūnių susitikimą, per kurį siekta paspartinti Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimą, A. Guterresas suabejojo, ar valstybės sutiks imtis reikiamų ryžtingesnių veiksmų.

A. Guterresas pabrėžė: „Mums reikia politinės valios ir reikia vyriausybių, kurios suprastų, jog tai yra svarbiausias mūsų laikų prioritetas.“

2015 metų Paryžiaus klimato susitarimą supurtė Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vadovaujamų Jungtinių Valstijų pasitraukimas ir prie Brazilijos vairo neseniai stojusio kraštutinių dešiniųjų prezidento Jairo Bolsonaro (Žairo Bolsonaru) grasinimai žengti tokį patį žingsnį.

JT generalinis sekretorius sakė, kad Paryžiuje vyriausybių prisiimtų įsipareigojimų „jau nebepakanka“.

„Jei tai, dėl ko susitarėme Paryžiuje, būtų įgyvendinta, temperatūra pakiltų daugiau kaip 3 laipsniais (pagal Celsijų)", – sakė A. Guterresas per tiesioginę transliaciją socialiniame tinkle „Facebook“.

„Mums reikia, kad šalys prisiimtų didesnių įsipareigojimų“, – pareiškė JT generalinis sekretorius. Jis paragino imtis įvairesnių priemonių kovai su klimato kaita bei finansiškai padėti neturtingesnėms šalims.

Paryžiaus susitarimu šalys sutiko pasaulio temperatūros didėjimą apriboti dydžiu, mažesniu nei 2 Celsijaus laipsniai, o jei įmanoma – mažiau nei 1,5 laipsnio.

Pagal Paryžiaus susitarimą turtingesnės šalys, istoriškai atsakingos už didžiausią taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis dalį, turėtų skirti lėšų, kuriomis besivystančios šalys galėtų pasinaudoti siekdamos „švaresnės“ ekonomikos.

Tačiau JAV prezidento sprendimas pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo sumažino pažeidžiamų šalių pasitikėjimą – jos baiminasi, kad nepakaks pinigų padėti joms prisitaikyti prie planetos šiltėjimo.

Prieš Davoso forumą organizatorių atlikta apklausa parodė, kad didžiausią nerimą dalyviams iš viso pasaulio kelia klimato kaita, ypač vis dažniau pasireiškiantys ekstremalūs orai.

Stringant ambicingiems politiniams veiksmams į Davosą atvykę korporacijų vadovai, tokie kaip prancūzų energetikos milžinės „Total“ vykdomasis direktorius Patrickas Pouyanne (Patrikas Pujanė), gyrėsi, kad patys imasi veiksmų pereidami prie „žalesnės“ ekonomikos.

„Domimės atsinaujinančiais energijos ištekliais ne tam, kad būtumėm ekologiškai tvarūs. Domimės jais, nes tai yra geriausias būdas patekti į šią elektros energijos rinką, tačiau elektros tinkai taip pat reikės gamtinių dujų - taigi, (renkamės) gamtines dujas ir atsinaujinančius išteklius", – ketvirtadienį Davose sakė jis televizijai CNBC. P. Pouyanne taip pat pabrėžė, kad elektros tinklai yra sparčiausiai augantis energetikos rinkos segmentas.

„Susitarimas nusižudyti kartu“

Vis dėlto aktyvistai įsitikinę, jog verslas daro toli gražu nepakankamai.

Šią savaitę Davose kritikos negaili ir 16-metė švedė Greta Thunberg (Greta Tunberg) – ji savo aistringa kalba per viršūnių susitikimą Katavicuose, įkvėpė visame pasaulyje virtinę mokinių protestų, per kuriuos buvo reikalauta spausti politikus iškelti ambicingesnių tikslų kovai su klimato kaita. 

„Jos (bendrovės) tiksliai žino, kokias neįkainojamas vertybes aukoja, kad ir toliau uždirbtų neįsivaizduojamas pinigų sumas“, – sakė ji interviu naujienų agentūrai AFP.

Buvęs amerikiečių valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris), JAV vardu pasirašęs Paryžiaus susitarimą 2016 metais, pareiškė, kad 38 iš 50 JAV valstijų vykdo savo pačių kovos su klimato kaita politiką, nepaisydamos prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pasitraukimo iš šios sutarties ir jai išsakomos kritikos.

Paryžiaus susitarimas iš dalies grindžiamas viltimi, kad privatus sektorius daugiau investuos į tokias sritis kaip saulės jėgainių rinka, pridūrė J. Kerry.

„Šiuo metu to nedaroma pakankamai, ir net Katovicuose neseniai matėte, kokia kilo kova, kad būtų galima pamėginti būti išmintingiems šiuo požiūriu“, – Davose antradienį sakė J. Kerry, taip pat kalbintas CNBC.

„Šį šimtmetį artėjame prie (temperatūros) padidėjimo 4 laipsniais pagal Celsijų, ir pasyvus daugelio valstybių abejingumas iš esmės yra susitarimas nusižudyti kartu“, – teigė jis.

Dar viena jau ilgą laiką svarstoma priemonė kovai su klimato kaita yra mokestis už išmetamą anglies dvideginį, kuris būtų taikomas atsižvelgiant į iškastinių energijos šaltinių taršą ir skatintų mažiau jų naudoti.

Tokiam siūlymui priešinasi daugelis vyriausybių, įskaitant ne vieną ankstesnę JAV administraciją.

Vis dėlto ši priemonė pastaruoju metu sulaukia vis daugiau palaikymo, atitinkamą iniciatyvą stumiant visuomeninei organizacijai „Climate Leadership Council“, palaikoma 27 Nobelio ekonomikos premijos laureatų ir keturių buvusių JAV Federalinės rezervų sistemos pirmininkų.

JAV centrinio banko funkciją atliekančios organizacijos vadovas Tedas Halstedas (Tedas Holstedas) šią savaitę irgi lankosi Davose, kur siūlo, kad surinktos lėšos būtų grąžinami JAV namų ūkiams fiksuoto didžio permokų forma.

„Anglies dvideginio mokestis yra ekonomiškiausias svertas, leidžiantis reikiamu greičiu ir mastu sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį“, – sakoma pernai išplatintame iniciatyvos signatarų pareiškime.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių