- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis daugiau išmaniųjų namų technologijų atkeliauja į Lietuvą. Paskutinė tokia – veidus atpažįstanti vaizdo stebėjimo kamera, kuri gali pranešti, kada į namus grįžto vienas ar kitas namiškis ar užfiksuotas nepažįstamasis.
Veidus gebančios atpažinti kameros pasaulyje pradėtos naudoti daugiau kaip prieš 20 metų, tačiau tokie prietaisai buvo labai brangūs ir sudėtingai įrengiami. „Pasaulyje ši technologija eiliniams žmonėms prieinama tik kelerius metus. Džiaugiamės, kad produktą galime pristatyti ir Lietuvoje. Kiekvienais metais technologijos pinga, todėl dabar tokie produktai yra prieinami visiems“, – sakė vaizdo stebėjimo įrangą siūlančios bendrovės „Stebkam“ vadovas Laurynas Baublys.
„Dar 2013 metais JAV Patentų ir prekinių ženklių biuras 2013 metų kovą išdavė kompanijai „Google“ patentą, kuris aprašo „veido atpažinimo“ priemones. „Google“ šią technologiją labiau naudoja telefonuose, tačiau tai tik parodo, kad ši sritis tobulėja ir didžiausios pasaulio bendrovės investuoja į jų plėtrą“, – kalbėjo L. Baublys.
Specialistas sako, kad buityje naudojamos kameros dirba panašiu principu. Jos fiksuoja žmogaus akių, nosies formą, atstumus tarp jų, veido formą: „Tarkime, jeigu grįžtate po 2 savaičių atostogų su barzda, kamera jus vis tiek lengvai atpažins. Tas pats galioja ir jeigu žmogus dėvi kepurę – kamera jus atpažins“.
Išmaniųjų kamerų technologijose neatsilieka ir lietuviai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) atstovai 2013 metais pristatė prietaisą, gebantį atpažinti judančio žmogaus tapatybę pagal akies rainelę.
Geba atpažinti dešimtis veidų
Naujoji kamera gali atpažinti dešimtis skirtingų veidų be to, dėl specialaus algoritmo kamera analizuoja veidus bei kasdien juos atpažįsta daug lengviau. „Gal skamba kiek keistai, bet pati kamera nuolatos „mokosi“. Tai yra, fiksuodama žmogaus ir jo artimųjų veidus ji kiekvieną kartą geba atpažinti paprasčiau, kadangi fiksuoja vis daugiau skirtingų jo veido išraiškų“, – pasakojo L. Baublys.
Pašnekovas teigia, kad vaizdo kamerą galima naudoti ne tik kaip apsaugos priemonę, bet ir kaip vieną iš dalių kuriant „išmaniuosius namus“. „Pati kamera gali atpažinti veidus bei pranešti namų savininkui, kas įėjo į namus. Yra daug pavyzdžių JAV, Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje, kai pvz., tokios kameros užfiksuoja, kad grįžo vaikas, ir automatiškai įjungia šildymą. Panaudojimo galimybių yra be galo daug”.
Įėjimo kontrolė
Naujo tipo kameros naudojamos ne tik namuose, bet ir biuruose. Nedidelės bendrovės, kurios neturi įėjimo kontrolės, įrengia šias kameras, kad jos fiksuotų, kada darbuotojai ateina į darbą, ir apskritai kas lankosi biure.
Dabar daugelis vaizdo stebėjimo kamerų yra susiejamos su išmaniaisiais įrenginiais ir vaizdą galima realiu laiku matyti savo telefonu. „Daugelis vaizdo kamerų turi galimybę būti prijungtos prie išmaniųjų įrenginių. Įrenginys turi ir savo programėlę, kuri atsiunčia pranešimą, jeigu užfiksuoja grįžusį vaiką ar darbuotoją. Programėlė fiksuoja konkretų asmenį ir laiką, kada jis pasirodė. Be to, vaizdo įrašai gali būti kaupiami ir tiesiai į serverį ar nemokamą „cloud“ duomenų saugyklą „Dropbox“, – pasakoja L. Baublys.
Pašnekovas sako, kad pristatoma technologija leidžia žmones atpažinti ir naktį: „Kamera geba lengvai atpažinti veidus ir tamsoje, tai yra, kai namuose nedega šviesa, yra naktis. Kamera turi infraraudonųjų spindulių pašvietimą“.
Išmaniųjų kamerų kaina paprastai svyruoja nuo 200 iki 250 eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai26
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau29
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...