Quantcast

Įrodyta: kalnuose gamintas maistas skanesnis

  • Teksto dydis:

Atostogos kalnų viršūnėse slidinėtojus lepina ne tik kvapą gniaužiančiais vaizdais, maloniu nuovargiu po aktyvaus sporto, bet ir ypač skaniu maistu. Tačiau ar susimąstėte, kad kalnuose maistas toks skanus ne tik dėl padidėjusio apetito po aktyvios dienos gryname ore, bet ir gaminimo sąlygų. Pasaulinės kompanijos „Nestlé“ mokslininkai įrodė, kad aukštai kalnuose pagaminto maisto skonio kokybė gerokai skiriasi.

Aukštai kalnuose, žemesnio slėgio sąlygomis pagamintas maistas yra daug skanesnis, sodresnės spalvos, intensyvesnio aromato ir, ko gero, sveikesnis. Tai nustatė mokslininkų grupė iš „Nestlé“ tyrimų centro Šveicarijos mieste, Lozanoje. Šį įdomų tyrimą jie atliko aukščiausiame pasaulio restorane, įsikūrusiame Šveicarijos Alpių kaimelyje, Saas-Fee.

Šis tyrimas priklauso „Nestlé“ programai, pagal kurią siekiama gaminti sveikesnį ir skanesnį maistą kuo natūralesniu būdu, vengiant dirbtinių stipriklių. Dabar ieškoma būdų, kaip šį atradimą pritaikyti maisto gamyboje įprastinėmis sąlygomis.

Kuo aukščiau, tuo skaniau

Tyrimo metu mokslininkai paruošė tris vienodus šviežių daržovių sultinius, tačiau juos gamino skirtingomis sąlygomis:  vieną – 3600 metrų virš jūros lygio esančiame aukščiausiame restorane, kitą – laboratorijoje maždaug 830 metrų aukštyje, trečiąjį  – jūros lygyje.

„Norėjome pasižiūrėti, kaip skirtingas slėgis ir maisto gaminimo laikas paveiks kulinarinę kokybę bei molekulines ir juslines gaminių savybes. Aukštai kalnuose pagamintas sultinys buvo daug skanesnis“, – pasakojo tyrimui vadovavusi mokslininkė Candice Smarrito.

Tyrimų rezultatas buvo publikuotas pasauliniame mokslo leidinyje „Journal of Agricultural and Food Chemistry“. Anot mokslininkės, šis atradimas yra itin reikšmingas, nes skonis – vienas pagrindinių maisto vertinimo ir vartotojų pasirinkimo kriterijų.

Recepto paslaptis – gamtos dėsniuose

Dėl žemesnės vandens užvirimo temperatūros dideliame aukštyje ir žemo slėgio maisto gaminimo procesas gerokai „švelnesnis“. Pavyzdžiui, 3600 m aukštyje vandeniui užvirti pakanka tik 85 laipsnių Celsijaus. Dėl šių procesų maistas išsaugo natūralias amino rūgštis, karbohidratus ir organines rūgštis, taip pat lakiąsias medžiagas, tokias kaip aromatas. Kai visi šie elementai išlieka jau pagamintame patiekale – skonis, spalva ir aromatas tampa intensyvesnis nepridėjus jokių papildomų stipriklių, netgi druskos.

Mokslininkai nustatė, kad gaminant maistą žemame slėgyje maisto masė nesumažėja, todėl daržovių skonis daug ryškesnis. Tyrėjai taip pat nustatė, kad imituojant kalnų sąlygas galima išgauti gerokai kokybiškesnį gaminamo maisto skonį. Be to, žemesnė maisto gaminimo temperatūra padeda išsaugoti tokias karščiui neatsparias medžiagas kaip vitaminai.

Kitą kartą lankydamiesi kalnuose galite išbandyti ne tik slidinėjimo pramogas, bet ir iš naujo atrasti maisto skonines savybes. Tyrimų instituto Lozanoje mokslininkai šiuo metu atlieka papildomus tyrimus, kad nustatytų maisto ruošimo būdus, padėsiančius „kalnų maisto“ pasigaminti bet kurioje pasaulio vietoje esančioje virtuvėje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

NA NA

NA  NA portretas
deguonies trūkumas , gal būt turi savo privalumų ,lėčiau irsta maistas ,greičiau apsvaigsta žmogus ir tt ,,,,sėkmės svaigti ,bet kalnų oras ,tai nuostabu ,,,,,
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių