Tokio pobūdžio dirbtinio intelekto programos, dar vadinamos botais, prieinamos jei beveik dešimtmetį. Pastaruoju metu jos pradėjo labiau plisti – žiniasklaidos organizacijos jas vis dažniau pasitelkia kurti žinutėms, užtikrinti personalizuotą naujienų platinimą, kai kada – tirti duomenų srautui ir atsijoti svarbioms naujienoms.

Didžiausiai Šveicarijos žiniasklaidos grupei „Tobi“ rašė žinutes prancūzų ir vokiečių kalbomis apie balsavimo rezultatus kiekvienoje iš 2 222 šalies savivaldybių, nurodoma straipsnyje, praeitą mėnesį apžvelgtame per Majamyje vykusią konferenciją „Computation + Journalism“.

Panaši automatinė programa „Heliograf“ nuo 2014 metų padėjo dienraščiui „The Washington Post“ nušviesti apie 500 rinkimų kampanijų, taip pat kurti žinutes apie vietos sportą ir verslą.

„Naujienų biuruose visame pasaulyje stebėjome didesnį imlumą dirbtinio intelekto arba robotų žurnalistikos potencialui“, – sakė Oregono universiteto profesorius Damianas Radcliffe'as (Damianas Radklifas), tyrinėjantis žurnalistikos sektoriaus vartojimo tendencijas ir verslo modelius.

„Šios sistemos gali pasiūlyti spartą ir tikslumą, taip pat potencialiai pagerinti mažesnių naujienų biurų realią padėtį ir sumažinti laiko spaudimą žurnalistams“, – pabrėžė jis.

Žiniasklaidos organizacijos sako, kad botais neketinama pakeisti žmonių, dirbančių reporteriais ir redaktoriais – juos veikiau siekiama išvaduoti nuo monotoniškų užduočių, tokių kaip kaip pranešimų apie sporto rungtynių arba verslo veiklos rezultatus.

„The Washington Post“ strateginių iniciatyvų direktorius Jeremy Gilbertas (Džeremis Gilbertas) sako, kad „Heliograf“ buvo sukurta kaip laikraščio redakcijos pagalbinė priemonė.

„The Post“ turi neįtikėtiną žurnalistų ir redaktorių komandą, ir mes nenorime jų pakeisti“, – naujienų agentūrai AFP sakė J. Gilbertas.

Naujienų biuruose visame pasaulyje stebėjome didesnį imlumą dirbtinio intelekto arba robotų žurnalistikos potencialui.

Galimybės automatizuoti

Vis dėlto J. Gilbertas pabrėžė, kad šis botas sugeba sparčiau rengti ir atnaujinti naujienų pranešimus, gaudamas papildomos informacijos, todėl reporteriai gali susitelkti į kitas užduotis. Pasak jo, reakcija iš esmės buvo teigiama.

„Buvo keista, kad daug žmonių kalbėjo: „Šiuos pranešimus rašau kiekvieną savaitę; galbūt galėtume tai automatizuoti?“ – sakė J. Gilbertas. – Tai nėra pranešimai, kuriuos kas nors norėtų rengti.“

Panašios nuotaikos sklando daugelyje redakcijų visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Norvegijos naujienų agentūra NTB automatizavo sporto naujienų pranešimų rašymą, tad rungtynių rezultatai paskelbiami greičiau kaip per pusę minutės.

Dienraštis „Los Angeles Times“ sukūrė programėlę „Quakebot“, greitai išplatinančią pranešimus apie regione įvykstančius žemės drebėjimus. Panaši automatizuota sistema taip pat naudojama naujienoms apie kriminalinius įvykius skelbti.

Naujienų agentūra „The Associated Press“ automatizavo apie 3 tūkst. įmonių, kurių akcijos yra viešai platinamos, ketvirčių veiklos rezultatų skelbimą. Anksčiau būdavo apžvelgiami tik kelių šimtų bendrovių veiklos rezultatai. Šiemet AP paskelbė planuojanti kartu su savo partnere „Automated Insights“ sukurti kompiuterinę sistemą, rašančią koledžų krepšinio rungtynių apžvalgas.

Jos varžovė naujienų agentūra „Reuters“ pernai paskelbė paleidžianti sistemą „Lynx Insight“, automatizuotai analizuojanti duomenis, kad nustatytų tendencijas bei anomalijas, taip pat pasiūlytų, kokias temas turėtų nušviesti reporteriai.

Naujienų agentūros „Bloomberg“ kompiuterizuota sistema „Cyborg“ „išanalizuoja (duomenis apie) bendrovės pajamas tą pačią akimirką, kai jie pasirodo“, ir per kelias sekundes parengia „trumpą pranešimą su visais skaičiais ir dideliu papildomos medžiagos kiekiu“, pernai rašė vyriausiasis redaktorius Johnas Micklethwaitas (Džonas Maiklveitas). Jis pažymėjo, kad ketvirtadalis agentūros teikiamo turinio yra parengtas naudojant „vienokį ar kitokį automatizavimą“.

Prancūzijos dienraštis „Le Monde“ ir jo partnerė „Syllabs“ sukūrė kompiuterinę programą, per 2015 metų rinkimus parengusią 150 tūkst. internetinių naujienų pranešimų apie rezultatus 36 tūkst. apylinkių.

Algoritmų kuriamų žinučių vienas iš pranašumų – kad jos gali būti „personalizuotas“ arba teikiamos konkretiems vartotojams. Tai gali būti naudinga nušviečiant rinkimus arba sporto įvykius.

Robotų žurnalistiniai tyrimai?

Žiniasklaidos profesionalai pripažįsta kompiuterinių programų taikymo ribas, bet taip pat atkreipia dėmesį, jog automatizuotos sistemos kai kada pajėgios atlikti, kas neįkandama žmonėms.

Laikraštis „The Atlanta Journal-Constitution“ pasitelkė duomenis analizuojančių žurnalistų grupę ir nustatė, kad iš 450 atvejų, kai gydytojai buvo patekę į medicinos priežiūros tarnybų arba teismų akiratį dėl netinkamo lytinio elgesio, beveik pusei medikų buvo paliktos licencijos tęsti praktiką.

Laikraštis pasinaudojo savaime apsimokančia dirbtinio intelekto programa, kad išanalizuotų kiekvieną bylą ir priskirtų netinkamo lytinio elgesio „tikimybės reitingą“. Vėliau šiuos duomenis peržiūrėdavo žurnalistų grupė.

Tyrimai rodo, kad vartotojams yra priimtinos kompiuterių kuriamos žinutės, kurių dauguma yra specialiai pažymimos.

Kolumbijos universiteto Tow (Tou) skaitmeninės žurnalistikos centro užsakymu tyrėjo Andreaso Graefe'o (Andreaso Grefo) parengtoje ataskaitoje sakoma, kad vienas tyrimas, atliktas su olandų skaitytojais, parodė, jog žyma, kad tekstas yra sukurtas kompiuterio, „nedarė jokio poveikio žmonių kokybės suvokimui“.

Pasak A. Graefe, atliekant kitą tyrimą su skaitytojais vokiečiais buvo nustatyta, jog „automatiškai parengti straipsniai vertinti kaip patikimesni“, nors žmonių parašytos žinutės buvo pripažintos lengviau skaitomomis.

Robotų apokalipsė?

Nors žurnalistai ir robotai atrodo padedą vieni kitiems, išlieka nuogąstavimų, kad dirbtinis intelektas gali tapti nevaldomas ir atimti iš žmonių darbo vietas.

Vasarį dirbtinio intelekto tyrimų centro „Open AI“ specialistai paskelbė sukūrę tokį pažangų automatinį tekstų generatorių, kad buvo nuspręsta kol kas neskelbti apie jį jokios išsamesnės informacijos.

Pasak tyrėjų, šią programą galima panaudoti įvairiems piktavališkiems tikslams, pavyzdžiui, kurti netikrų naujienų straipsniams, internete apsimetinėti kitais asmenimis, taip pat automatiškai platinti suklastotą turinį socialiniuose tinkluose.

Tačiau Niujorko universiteto duomenų žurnalistikos profesorė Meredith Broussard (Meredit Brusard) sakė nemananti, jog esama pavojaus, kad robotai artimiausiu metu užvaldys žiniasklaidos organizacijas.

Pasak jos, dirbtinį intelektą galima daug kur naudingai pritaikyti žurnalistikos darbe, bet kol kas dauguma programų naudojamos vien „nuobodžiausiomis“ naujienoms tvarkyti.

„Esama darbų, kurie bus automatizuoti, bet apskritai nesu susirūpinusi dėl robotų apokalipsės naujienų redakcijose“, – sakė ekspertė.