- Karina Urbanavičiūtė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiaip, kad atsidurtum kosmose, turi būti astronautas, profesionalas, bet juk ne kiekvienas toks yra, bet iš tikrųjų labai daug žmonių apie tai svajoja. Taip sako Asgardijos – pirmosios šalies kosmose – viceprezidentė Lenna De Winne.
„Asgardija nuo pat pradžios garantavo savo piliečiams, kad jie galės virtualiai būti kosmose. Jokia kosmoso agentūra nėra pasiūliusi visiems norintiems išsiųsti kažkokį dalyką į kosminę erdvę. Kiekvienas Asgardijos pilietis turi teisę įkelti kažką į palydovą ir tokiu būdu virtualiai pabūti kosmose“, – kalba L. De Winne.
Valstybė virtualioje erdvėje
Valstybė, neturinti vienos kalbos, aiškiai apibrėžtų sienų ir egzistuojanti tik virtualioje erdvėje – prieš kelerius metus susikūrusioje Asgardijoje, pasivadinusioje pirmąja kosmoso šalimi, gali apsigyventi kiekvienas norintis pilnametis asmuo ir tokiu (kol kas – virtualiu) būdu tapti jos piliečiu. Tiesa, ši pilietybė kol kas yra labiau simbolinė, nes Asgardija yra kiek kitokia valstybė nei tos, kurios egzistuoja Žemės planetoje.
Asgardijos oficiali būstinė yra Vienoje, Austrijoje, iš esmės ji veikia kaip nevyriausybinė organizacija ir yra būsimos valstybės prototipas. Šiuo metu kosmoso šalies interneto svetainėje vyksta rinkimai, kurie yra dar vienas žingsnis valstybės įkūrimo link. Savo kandidatūrą gali išsikelti kiekvienas norintis. Išrinkti kosminės tautos atstovai teisiškai bus šios nevyriausybinės organizacijos darbuotojai.
Asgardijos viceprezidentė Lenna De Winne sako, kad daktaras Igoris Ashurbeyli, kuris įkūrė Asgardijos valstybę, visą gyvenimą dirbo astronautikos ir gynybos srityse: „Jis turi labai daug žinių ne tik apie kosmoso teikiamas galimybes, bet ir apie jo grėsmes. Jos yra tiek natūralios, tiek sukeltos žmogaus. Todėl jis ieškojo būdų žmonijai susitelkti ir atkreipti į tai dėmesį.“
Asgardijos nuostatose parašyta, kad šio projekto pagrindiniai tikslai – filosofinės minties, kosminę erdvę liečiančių įstatymų bei kosmoso tyrimų sklaida. L. De Winne sako, kad filosofinis aspektas padeda sukurti ryšius tarp žmonių ir nustatyti valstybės viziją.
Jei žiūrėtume į Žemę iš kosmoso, matytume tik žemynų kontūrus – valstybių sienos egzistuoja tik mūsų sąmonėje. Dabar yra puikus laikas mums, kaip žmonijai, susivienyti.
„Asgardu vadinamas mitologinis skraidantis miestas, jis buvo laikomas dievų miestu. Įsivaizduokite, kad tais laikais žmonės manė, kad Žemė yra plokščia. Bet net tada skraidymas kėlė jiems nuostabą, susižavėjimą. Jei žiūrėtume į Žemę iš kosmoso, matytume tik žemynų kontūrus – valstybių sienos egzistuoja tik mūsų sąmonėje. Dabar yra puikus laikas mums, kaip žmonijai, susivienyti. Šis bendrumas metaforiškai pakelia mus aukščiau Žemės paviršiaus – tai žmones labai žavi“, – pastebi Asgardijos atstovė.
Kosmosas neturi virsti Laukiniais Vakarais
Kalbant apie teisinį aspektą, Asgardijos tikslas yra suteikti kiekvienam kosmosu besidominčiam žmogui, kad ir iš kokios valstybės jis būtų, vykdyti su juo susijusius tyrimus ir gilinti turimas žinias.
L. De Winne teigimu, tai aspektas, taip pat vienijantis žmones. „Šiuo metu veikia žmonių santykius kosmose reglamentuojantys įstatymai. Tačiau ne visų valstybių atstovai yra pasirašę šias sutartis, jos taip pat turi spragų. Taigi mes norime išvengti kosmoso erdvės virtimo Laukiniais Vakarais – kas pirmesnis, tas daro, ką nori“, – sako pašnekovė.
Be to, priduria ji, dabar yra apie 20 valstybių, kurios turi nepriklausomą prieigą į kosmosą, taigi jų mokslininkai ir inžinieriai turi pirmenybę. Asgardijos vizija yra leisti pažangiausiems specialistams iš visų valstybių atlikti savo tyrimus.
Paklausta, kokius tyrimus atlieka šiame projekte dalyvaujantys mokslininkai ir įmonės, L. De Winne pabrėžia, kad tai konfidenciali informacija: „Mes esame atviri pasiūlymams ir šiuo metu vyksta įvairios derybos, bet, kaip ir dauguma tyrimų, jie turi komercinio potencialo. Kol kas vystomi keli daug žadantys projektai, mes priimame startuolių pasiūlymus, juos peržiūrime. Tai investicija į Asgardijos ateitį ir plėtrą.“
Šalis nebūtinai turi turėti teritoriją Žemės planetoje
Sąvoka „valstybė“ iš karto kelia klausimą, kur prasideda ir kur baigiasi jos sienos. Tačiau, L. De Winne teigimu, vadovaujantis tarptautiniais įstatymais, šalis nebūtinai turi turėti teritoriją Žemės planetoje.
„Iš tikrųjų, nors niekas anksčiau nėra to daręs, joks įstatymas nenurodo, kad valstybės teritorija turi būti pririšta prie Žemės planetos. Taip pat nėra įstatymo, nurodančio, kad valstybės teritorija būtų pakankamai didelė, kad joje galėtų gyventi visa jos populiacija. Taigi dabar, kai turime savo palydovą „Asgardija 1“, mes teigiame, kad tai pirmoji nepriklausoma Asgardijos teritorija“, – pabrėžia Asgardijos viceprezidentė.
Dabar, kai turime savo palydovą „Asgardija 1“, mes teigiame, kad tai pirmoji nepriklausoma Asgardijos teritorija.
Ji pasakoja, kad palydovas gabena pusės terabaito talpos kietąjį diską, o pirmiausia jame yra visi Asgardijos valstybiniai atributai – simboliai, konstitucija, kiti įstatymai.
„Asgardija nuo pat susikūrimo pradžios garantavo savo piliečiams, kad jie galės virtualiai egzistuoti, būti kosmose. Jokia kosmoso agentūra nėra pasiūliusi visiems norintiems išsiųsti kažkokį dalyką į kosminę erdvę. Kiekvienas Asgardijos pilietis turi teisę patalpinti kažką, kas jam svarbu, į palydovą, ir tokiu būdu virtualiai pabūti kosmose. Taigi, jei kas nors nori parašyti eilėraštį ir išsiųsti jį į kosmosą – jis tai gali padaryti. Vienas mūsų rėmėjų ir savanorių, pavyzdžiui, patalpino senovinį rankraštį, įkvėpusį jį pradėti veiklą ir tyrinėti kosmosą“, – kalba L. De Winne.
Bus siekiama Asgardijos pripažinimo ir narystės JTO
Paklausta, kodėl dar žmonės registruojasi, be to, kad gali išsiųsti savo gyvenimo dalelę į kosmosą, pašnekovė neslepia, kad kol kas tyrimai nebuvo atlikti. Bet iš savo patirties ji matanti, kad dauguma jų yra tiesiog susižavėję kosmosu – pirmą kartą istorijoje jie turi galimybę daryti tai, kas juos įkvepia.
„Šiaip, kad atsidurtum kosmose, turi būti astronautas, profesionalas, bet juk ne kiekvienas toks yra. Taigi labai daug žmonių nori būti kažkokiu būdu susiję su kosmine erdve. Juk jie suvokia, kad fiziškai patekti į kosmosą galės dar negreitai. Bet jie gali šį tą pakeisti. Aš asmeniškai manau, kad žmonėms patinka dalyvauti ir keisti tai, kas nėra panašu į mūsų dabartinė visuomenę, – anksčiau tokios galimybės tiesiog nebuvo“, – svarsto L. De Winne.
Nors kol kas Asgardija veikia kaip nevyriausybinė organizacija, L. De Winne teigia, kad, pasibaigus dabar vykstantiems rinkimams, bus siekiama Asgardijos pripažinimo bei narystės Jungtinių Tautų Organizacijoje. Kadangi, kaip minėjo mūsų pašnekovė, su kosmosu susiję įstatymai turi spragų, o už Žemės planetos ribų susikūrusios valstybės idėja labai nauja (pirmoji istorijoje), iki Asgardijos virtimo tarptautinėje arenoje pripažįstama šalimi turės būti nueitas ilgas kelias.
O kol kas kosmoso platybėse susikūrusi valstybė suteikia galimybę mokslininkams vykdyti norimus kosminės erdvės tyrimus, o savo gyventojams – erdvę saviraiškai ir galimybę bent jau virtualiai prisiliesti prie žvaigždžių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?8
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...