- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dvejus metus Europos mokslininkų vykdomas tyrimas atskleidė, kad pagal filantropiją mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Lietuva – paskutinėje vietoje Europoje. Mokslinių tyrimų finansavimas – valstybės ar privačios filantropijos reikalas? Ar tai tiesiogiai susiję su ekonominiais, socialiniais, politiniais aspektais?
Dvejus metus Europos mokslininkų vykdomas tyrimas atskleidė, kad pagal filantropiją mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Lietuva – paskutinėje vietoje Europoje. Mokslinių tyrimų finansavimas – valstybės ar privačios filantropijos reikalas? Ar tai tiesiogiai susiję su ekonominiais, socialiniais, politiniais aspektais?
Filantropija – viešosios politikos paraštėse
Ilgus metus Europoje viešojo valdymo sistema buvo orientuota į gerovės valstybės plėtrą, o filantropija buvo palikta viešosios politikos paraštėse. Filantropija oficialaus pripažinimo viešosios politikos srityje sulaukė tik 2011 m., kai Europos komisijos (EKTID) Tyrimų ir Inovacijų direktoratas paskelbė filantropiją Europos inovacijos politikos „finansiniu instrumentu“.
Vienas žymiausių šiuolaikinių filantropijos tyrinėtojų, Nyderlandų profesorius Theo Schuytas pastebi, kad dažnai tiek politikai, tiek viešosios politikos tyrėjai Europoje yra įpratę filantropiją matyti tik kaip archaišką socialinės raidos etapą. Toks požiūris neleidžia suvokti, kad moderni filantropija gali tobulinti šiuolaikinę valstybę ir apimti ne vien tik tradicines socialinių problemų sprendimo ribas.
Lietuva – paskutinėje vietoje
Remiantis šiais metais baigiamu EKTID finansuojamo tyrimo “Tyrimus ir inovacijas remiančių fondų ES studija: kiekybinis ir kokybinis vertinimas, lyginamoji analizė, tendencijos ir potencialas (EUFORI) duomenimis, praėjusiais metais ES šalyse buvo 736 privatūs fondai, kurių pagrindinė veikla – mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas.
Deja, Lietuva šiame sąraše pagal fondų skaičių atsidūrė paskutinėje vietoje. Tyrimas atskleidė ir tendenciją, kad mokslinių tyrimų finansavimas iš valstybės kišenės būdingas visoms pokomunistinės šalių valstybėms. Čia net 59 proc. visų tyrimams skiriamų lėšų – iš valstybės biudžeto.
Tuo tarpu tokiose šalyse, kaip Suomija, Norvegija, Švedija, kurios pasižymi stipria gerovės politika arba stiprią pilietinę visuomenę turinčiose šalyse, kaip Vokietija, Austrija, Olandija ar Šveicarija, valstybės skiriamos lėšos atitinkamai sudaro tik 18 ir 17 proc. visų moksliniams tyrimams skiriamų lėšų. Likusi dalis yra dengiama privačių fondų iniciatyva.
Reikia pažymėti, kad stiprią gerovės politiką turinčios šalys tyrimams ir inovacijoms 2012 m. išleido 1 milijardą eurų, tuo tarpu pokomunistinės šalys tam teskyrė 200 mln. eurų.
Sustabdytume protų nutekėjimą
Kodėl būtina skatinti filantropines iniciatyvas mokslinių tyrimų erdvėje? Ekspertai mano, kad visų pirma tai svarbu išlaikant ir pritraukiant talentingus specialistus šalyje, o tai yra būtina sąlyga siekiant sukurti aukštą gerovės lygį valstybėje.
Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) 2013–2014 m. šalių konkurencingumo tyrimo rezultatais, tarp 148 pasaulio šalių pagal šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus Lietuva užima tik 135 vietą, o pagal šalies gebėjimą išlaikyti talentingus specialistus – 127 vietą.
Žinoma, mokslinių tyrimų finansavimo skirtumus įvairiuose šalyse lengviausia būtų paaiškinti remiantis ženkliai skirtingais šalių ekonominiais rodikliais, tačiau tyrimai rodo, kad kalbant apie šiuolaikinę filantropiją, yra itin svarbus požiūris į mokslo svarbą valstybės gerovei.
Mūsų šalyje vis dar pastebimas specifinis mokslo tapatinimas su gamtos mokslais, tuo tarpu socialiniai mokslai dažnai tarsi paliekami nuošalėje.
Tai aiškiai parodo ir jau minėtas EUFORI tyrimas – ES šalyse labiausiai remiamos mokslo sritys per paskutinius 5 metus buvo medicina, socialiniai mokslai ir gamtos mokslai. Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu labiausiai remiamos sritys – gamtos mokslai, inžinerija ir medicina.
Mokslo filantropijai – nepalanki aplinka
Tyrimo metu nustatyta, kad yra keletas veiksnių, dėl kurių filantropija mokslinių tyrimų srityje vis dar yra neišvystyta Lietuvoje. Vienas svarbiausių – nėra nuoseklios tyrimų ir inovacijų finansavimo politikos su aiškiai apibrėžtomis atsakingomis institucijomis ir jų funkcijomis.
Taip pat šalyje nėra įstatyminės bazės, kuri skatintų verslą investuoti į tyrimus. Tai neleidžia užtikrinti ne tik inovatyvių tyrimų, bet ir investicijų tęstinumo.
Prie to prisideda ir specifinis pokomunistinėms šalims Lietuvoje vis dar vyraujantis požiūris, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos nėra išskirtinai svarbūs valstybės gerovei.
Be abejo, jau minėti ekonominiai veiksniai ir kapitalo trūkumas, taip pat stabdo verslininkų iniciatyvą finansuoti eksperimentinę mokslinę veiklą. Tiek tarp verslininkų, tiek tarp politikų pasigendama suvokimo, kad aukšto lygmens moksliniai tyrimai yra tiek verslo, tiek valstybės gerovės sėkmės garantas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...