- Rūta Dambravaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Saulės audra – trumpas reiškinys, bet didesnės audros sutrikdytam žmonių gyvenimui atkurti prireiktų net dešimties metų, LRT RADIJUI sako astronomas Mindaugas Macijauskas. Šiuo metu, pasak jo, Saulė gana rami ir, nors audrų gali pasitaikyti visada, žymesnių neturėtų kilti bent iki 2020–2023 m.
– Mokslininkai sako, kad prieš ketverius metus Žemei pavyko išvengti didelės Saulės audros. Kuo ji grėsminga?
– Tokie reiškiniai, kaip Saulės audros, bėgant tūkstantmečiams vyksta nuolatos. Tačiau mūsų civilizacija sparčiai tobulėja, daugėja technologijų, turime kosminius palydovus, skriejančius aplink mūsų planetą, radijo komunikaciją, elektros tinklus – nuo viso to esame priklausomi. Tai dalykai, kuriuos stipri Saulės audra paveiktų labiausiai.
Kalbant apie žmonių sveikatą, žmonės, kaip ir kitos gyvybės formos Žemėje, prie šių reiškinių jau prisitaikiusios per evoliucijos eigą. Mano manymu, žmonėms didelio poveikio neturėtų būti. Visgi, 2012 m. Saulės audra, kurios išvengėme, vien JAV būtų pridariusi 600 mln.–2,6 mlrd. dolerių žalos.
– Kas atsitiktų, jei Saulės aktyvumas padidėtų ir spinduliai pasiektų Žemę?
– Pirmiausia, ko gero, sutriktų palydovinė navigacija, nuo kurios ypač priklausomi lėktuvai, tektų atšaukti, atidėti skrydžius. Sutriktų ir radijo komunikacija, būtų galimi elektros tinklų sutrikimai, tektų keisti transformatorines ir pan.
– Ką tai apimtų – visą Žemę ar atskirus regionus?
– Didžiausias pavojus grėstų šiauriniams ir pietiniams Žemės regionams. Pietiniai regionai (Antarktida, Pietų Amerikos kraštelis), galima sakyti, yra negyvenami, tad didžiausia žala tektų šiaurinei Žemės pusei. Dauguma išsivysčiusių valstybių būriuojasi aplink šiaurinį Žemės polį, tad joms ir grėstų didžiausia žala. Pusiaujo srityje tos žalos nebūtų arba ji būtų labai minimali.
– Mokslininkai sako, kad yra maždaug 12 proc. tikimybė, kad per 10 metų įvyks Saulės audra. Ką jūs manote?
– 12 proc. tikimybė yra nei didelė, nei maža. Reikia žinoti, kad Saulės audros sąlyginai lokalizuotas reiškinys, tai tiesiog elektringų dalelių banga, nuo Saulės paviršiaus atitrūkstantis srautas, sklindantis tam tikra kryptimi. Tai plečiasi kaip banga ir tolsta nuo Saulės, tačiau šansai, kad tai pasieks Žemę nėra dideli. Todėl 12 proc. tikimybė man atrodo šiek tiek per didelė, greičiausiai ji mažesnė.
– Kas yra Saulės audros ir kaip jos susidaro? Ką bendro su tuo turi Saulės dėmės?
– Saulės dėmės su tuo turi labai daug bendro. Prieš šimtmečius stebėdami Saulę, astronomai pastebėjo dėmes, bet nežinojo, kaip tai paaiškinti. Jie manė, jog tai Saulės atmosferos dariniai, tokie, kaip debesys, tačiau laikui bėgant paaiškėjo, kad Saulė yra didžiulis plazmos – įkaitusių dujų – rutulys. O plazma pasižymi tuo, kad tai elektringos dujos, dalelės, turinčios krūvį. Krūviams judant, kuriamas ir generuojamas elektromagnetinis laukas.
Saulė pasižymi itin stipriu magnetiniu lauku, todėl jos paviršiuje ir pastebime dėmes – tai šiek tiek vėsesnės Saulės paviršiaus vietos. Saulės dėmės atsiranda dėl to, kad ties jomis susieina magnetinio lauko linijos ir trukdo dujų iš Saulės gelmių konvekcijai, ji sustabdoma ir toji Saulės dalis atvėsta. Audras sukelia Saulės žybsniai, taip pat – vainikinių dujų reiškiniai. Taip įvyksta dėl to, kad Saulės magnetinio lauko linijos jos paviršiuje kartais susiduria, persipina. Tuomet įvyksta galingas žybsnis, sprogimas, kurio metu Saulės medžiagos dalis su elektrinį krūvį turinčiomis dalelėmis atitrūksta nuo paviršiaus ir skrieja nuo Saulės tolyn.
Žemės magnetinis laukas taip pat yra sueinančios ir išeinančios magnetinio lauko linijos. Ties pietiniu poliumi jos išeina, ties šiauriniu – sueina. Elektringųjų dalelių srautas, patekęs į Žemės magnetosferą, gali nukeliauti būtent į tas Žemės sritis, kuriose magnetinis laukas sueina – ties pietiniu ar šiauriniu ašigaliu.
Kai toks debesis susiduria su Žemės magnetosfera, kai pasiekia Žemės atmosferą, kyla Šiaurės pašvaistės – sukeliamas švytėjimas, bet taip pat sutrinka Žemės magnetinis laukas, galimi tokie reiškiniai, kaip elektros tinklų nestabilumas, radijo ryšio sutrikimas. Kosmose skriejantys prietaisai dar jautresni, jie toliau nuo Žemės paviršiaus, tad gali būti lengviau sugadinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...