Tokios sritys kaip regeneracinė medicina, biomedicinos inžinerija, sveikatos informacinės technologijos bei biotechnologijos paskutiniais metais augo ypač sparčiai ir užima vis didesnę dalį rinkos visoje Europoje.

Statistika rodo, kad per paskutinius 6 metus Europoje sparčiai plėtojosi biotechnologijų rinka, kuri yra antroji pasaulyje po JAV. Lietuvoje šios srities įmonių kiekis nuo 27 įmonių 2010 metais padidėjo iki 32 įmonių 2013 metais, o jų pajamos beveik padvigubėjo – nuo 75 mln. eurų 2010 metais iki 130 mln. eurų 2013 metais. 2013 metais biotechnologijų įmonėse dirbo 874 darbuotojai.

Bendrai biotechnologijos Lietuvoje sudaro 1,43 proc. viso mūsų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai yra daugiau negu Šveicarijoje (0,91 proc.), JAV (0,43 proc.). ES vidurkį Lietuva viršija daugiau kaip 10 kartų – vidutiniškai biotechnologijos kitose ES šalyse sudaro tik 0,12 proc. BVP. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) duomenimis, Lietuvos biotechnologijų sektoriaus eksporto geografija apima beveik 70 šalių.

Šios srities ekspertų vertinimais, Lietuvoje veikiančios biotechnologijų bendrovės jau ne kartą įrodė savo vertę pasaulyje. Pavyzdžiui, 2010 metais „Thermo Fisher Scientific“ bendrovė už 260 mln. JAV dolerių įsigijo 100 proc. koncerno „Fermentas International” akcijų ir tapo UAB „Fermentas“ bei visos „Fermento“ grupės įmonių užsienyje savininke. Žurnalo „Fortune“ sudaromame didžiausių JAV kompanijų sąraše ši bendrovė yra 258 vietoje.

Nors biomedicinos inžinerijos ir regeneracinės medicinos sektoriai Lietuvoje, palyginti su Europos Sąjunga, yra pakankamai maži, jie yra vertinami kaip labiausiai perspektyvūs. Šių sveikatos sektorių augimas iki 2020 metų turėtų būti pats didžiausias.

Remiantis statistiniais duomenimis, 2010 metais Lietuvoje veikė 339 biomedicininės inžinerijos įmonės, kurių kiekis 2013 metais išaugo iki 393 įmonių. 2010 metais jose dirbo 3442 darbuotojai, iš kurių – 36 mokslininkai. 2013 metais biomedicininės inžinerijos įmonėse dirbo 4114 darbuotojai, iš kurių 45 – mokslininkai. Tai yra didžiausias šioje srityje dirbančių specialistų kiekis, kuris tenka 1 milijonui gyventojų visoje ES. Bendros šių įmonių pajamos 2010 metais siekė 114 mln. eurų, o 2013 metais jau buvo beveik 150 mln. eurų. Investicijos į mokslą taip pat augo, nuo 4 mln. eurų 2010 metais iki 19 mln. eurų 2013-aisiais.

Per pastaruosius trejus metus pasaulinė biomedicinos inžinerijos rinka ūgtelėjo beveik 6 proc. – nuo 103 milijardų 2013 metais iki 109 milijardų JAV dolerių 2015-aisiais. Statistika skelbia, kad taip pat sparčiai kuriasi ir šios srities įmonės – per paskutinius trejus metus jų Europoje padaugėjo nuo 18 000 iki 25 000.

Ūkio viceministras Marius Skarupskas sakė, kad sveikatos technologijos ir biotechnologijos – viena perspektyviausių verslo ir mokslo šakų šiuo metu. „Tendencijos rodo, kad sveikatos technologijų ir biotechnologijų rinka pasaulyje auga gana sparčiai. Tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europos Sąjungoje vykdomi įvairūs tyrimai, vis daugiau mokslinių išradimų ir technologijų yra komercializuojama. Tikiu, kad tinkamai išnaudodamos savo resursus, Lietuvos įmonės ir ateityje galės konkuruoti su Europos ir JAV mokslo centrais“, – sakė M. Skarupskas.

Regeneracinės medicinos rinka Lietuvoje pradėjo formuotis ir augti visai neseniai.  Vienas iš šios rinkos įmonių pavyzdžių Lietuvoje – mažiau nei prieš metus įkurta įmonė „Violet Cell“. Įmonė kuria technologijas, padedančias molekulėms išgyventi aplinkoje, kurioje jos paprastai neišgyvena. Jaunos įmonės komandą sudaro Oksfordo, Harvardo, Kembridžo ir kitus garsius pasaulio universitetus baigę mokslininkai.

„Mūsų bendrovė kuria mobilius įrenginius ir technologijas, kurios jau netolimoje ateityje padės gydant įvairius susirgimus, kuomet būtinas vienoks ar kitoks medicininis įsiskverbimas į žmogaus organizmą“, – sakė vienas iš „Violet Cell“ įmonės įkūrėjų Bernardas Morkūnas.