- Gabija Narušytė, Artūras Matusas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį para bus pailginta viena sekunde dėl Žemės sukimosi greičio svyravimų, tačiau tai nėra išskirtinis įvykis, nes sekundė pridedama jau 26 kartą nuo 1972 m. Taip teigia Vilniaus universiteto Planetariumo direktorė astronomė Danutė Sperauskienė.
Ji aiškina, kad iki 1972 m. visame pasaulyje buvo priimtas pasaulinis laikas. Jis matuojamas, atsižvelgiant į Žemės apsisukimo aplink ašį periodą. Anksčiau, 1884 m., remiantis šiomis žiniomis, buvo įvestas pasaulinis laikas, t. y. nulinio Grinvičo dienovidinio vidutinis Saulės laikas, kuris nustatomas pagal Saulės sukimąsi aplink ašį.
„Problema iškilo 1937 m., kai buvo aptikti Žemės sukimosi greičio svyravimai. Nustatyta, kad Žemės sukimąsi stabdo Mėnulis ir Saulė, sukeldami potvynines trintis – para po truputį ilgėja. Teko ieškoti tikslesnio būdo, kaip matuoti laiką. 1964 m. Tarptautinis matų ir masių komitetas laiko talonu patvirtino vadinamąją atominę sekundę. Tai yra laikas, per kurį cezio izotopo atomai išspinduliuoja beveik 10 mlrd. virpesių. Remiantis šia sekunde praeitame amžiuje, 1972 m., buvo įvestas tarptautinis atominis laikas“, – nurodo D. Sperauskienė.
Jos teigimu, tai vyksta dėl laikų derinimo. Anot specialistės, Tarptautinė Žemės sukimosi tarnyba praneša, kai įvyksta neatitikimas tarp pasaulinio laiko, pagal kurį visa Žemė suskirstyta į laiko juostas. Kai neatitinka pasaulinis ir atominis laikas, tarp jų atsiranda per didelis skirtumas, todėl reikia įvesti keliamąją sekundę. Nuo 1972 m. jau 26-tą kartą tikslinamas laikas, todėl, D. Sperauskienės teigimu, galima suprasti, kad viena para per tą laikotarpį pailgėjo 26 sekundėmis.
„Kai jau pasakoma, kad reikia įvesti keliamąją sekundę, tai daroma arba gruodžio 31 d., arba birželio 30 d., 23 val. 59 min. 60 sek. Tada būna 61 sek. Paskutinį kartą buvo tikslinama 2012 m. Prieš tai – 2008 m.“, – tvirtina LRT Radijo pašnekovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad žmonių kasdieniam gyvenimui tai neturės jokios įtakos, bet toks sekundės pridėjimas sukelia nemažų problemų pasauliniams kompiuteriams ar kitoms sistemoms, kurioms reikalingas itin tikslus laiko matavimas.
„Kiekvieną kartą, kai pridedama ta sekundė, pasaulio kompiuterius reikia patikslinti rankiniu būdu. Žinoma, tai gali padidinti klaidų tikimybę. Ypač tikslios sistemos, kaip dirbtiniai Žemės palydovai ar kai kurie duomenų bazių tinklai, turi atsižvelgti į keliamąją sekundę, kad skaičiavimuose neiškiltų kokia nors problema, neįvyktų kokios nors nelaimės“, – pabrėžia D. Sperauskienė.
Jos aiškinimu, didžiausių keblumų sukelia tai, kad vienoje minutėje staiga atsiranda ne 60 sek., bet 61 sek., todėl reikia iš naujo išskaidyti vieną minutę. Nepaisant to, D. Sperauskienė įsitikinusi, kad šis įvykis nėra labai ypatingas – tai daroma jau 26 kartą.
Dėl laikų neatitikimo antradienį 23 val. 59 min. 60 sek. pasauliniu laiku laikrodžiai sustos sekundei, ir para bei metai sekunde pailgės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...