Ar tai ta pati „Kodak“, kuri bankrutavo 2012 m., atleidusi 47 tūkstančius darbuotojų, ir kurios žlugimą naujosios eros pranašai sveikino kaip skaitmeninės revoliucijos galutinės pergalės ženklą, savo straipsnyje naujienų portale „Guardian“ klausia žurnalistas Simonas Jenkinsas.

Straipsnio autorius pastebi ir tai, kad vinilinių plokštelių pardavimai pasiekė 25 metų rekordą, todėl teko atidaryti daugiau plokštelių gamyklų. Taip pat atsigauna prekyba spausdintomis knygomis, elektroninės skaityklės palaipsniui dingsta iš knygynų lentynų. Išpopuliarėjo mezgimo klubai ir pramoginiai šokiai. Norint gauti vietą daugumoje garo traukinių, bilietus reikia užsisakyti iš anksto. Net kanaluose ima trūkti vietos švartuotis. Kalbant apie gyvus pasirodymus, jie yra tokie pelningi, kad pagrindinis pelnas dabar tenka prekybos bilietais magnatams ir bilietų perpardavinėtojams.

„Sunku paneigti stulbinamą pastarojo meto skaitmeninių technologijų pažangą, tačiau tai, ką apie ją mano eiliniai žmonės, – visai kas kita. Daugelį išvargino skaitmeninės revoliucijos intensyvumas, jos šalininkų nuolatinės pagyros ir horizonte pasirodę tamsūs debesys“, – apibendrina S. Jenkinsas.

Kalbant apie internetą, dabar pirmiausiai į galvą ateina programišiai, virusai, interneto troliai, netikros naujienos ir kibernetiniai karai. Atrodo, kad dauguma naujų darbo vietų informacinių technologijų (IT) specialybių absolventams yra žaidimų, lošimų ir kompiuterių apsaugos srityse. Technologijų ekspertas Evgenijus Morozovas, kuris buvo vienas iš pirmųjų interneto kritikų, perspėjo apie pavojų, susijusį su internete įsivyravusiu požiūriu į moralę. Mikroschemos tampa vis galingesnės, algoritmų nuolat daugėja, tačiau gėrio ir blogio klausimų nepaisoma, tartum didieji matematikos dievai būtų įteisinę viską. Verta pažvelgti į tai, kokia buvo pirmoji bendrovių „Facebook“ ir „Google“ reakcija į netikrų naujienų skandalą. Iš esmės jie teigė, kad etika – ne jų reikalas.

Internetas ėmė atrodyti ne kaip tam tikrų naujų asmens laisvių suteikianti technologija, o labiau kaip tam tikra monopolinė anarchija, primenanti tą, kuria rėmėsi XIX amžiaus geležinkelių magnatai. Ankstesnioji revoliucija panašiai kėlė sumaištį – tiek socialinę, tiek ekonominę. Ji skatino ne lėtą, o greitą susisiekimą, ji žlugdė privatumą, ji trikdė socialinius ryšius, ardė bendruomenes ir suteikė naujų galių valstybei. Geležinkelis turėjo privalumų, tačiau kartu jis buvo triukšmingas, pavojingas ir atstumiantis.

Daugelis to meto įžymybių šlovino revoliuciją. Kiti grįžo prie retro stiliaus. Jie statė provincijos stotis, kurios atrodė kaip kaimo sodybos. Apskritai sparti modernizacija skatino jai priešingus kultūrinius procesus. Naujosios bažnyčios turėjo būti viduramžių stiliaus, romanai – gotikiniai, o menas – prerafaelitinis. Natūrali žmogiška reakcija buvo apsisaugoti ir užblokuoti didelį, blogą ir suodiną geležinkelį.