- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Globaliai nykstančios rūšies meldinės nendrinukės patinėlių Žuvinto rezervate gieda tik septyni.
Tai daugiau nei ankstesniais metais, bet tikrai gerokai mažiau, nei galėtų gyventi sėkmingai atkurtose ir prižiūrimose jų buveinėse. Šių metų nedrinukių vadas sėkmingai papildys rūpestingai užauginti savarankiški jaunikliai iš Baltarusijos.
Kaip rašoma pranešime spaudai, kaimyninės šalies pelkėse gyvena pati didžiausia meldinių nendrinukių populiacija, o į Žuvinto biosferos rezervato direkciją birželio pirmomis dienomis atgabenti jaunikliai yra iš Zvanes pelkės, kuri, manoma, yra didžiausia žemapelkė Europoje. Penkiasdešimčia jauniklių, parvežtų su visais lizdais, rūpinasi Baltijos aplinkos forumo suburta gamtininkų komanda, kuriai vadovauja ilgametę patirtį su vabzdžialesių paukščių jauniklių auginimu turintis specialistas.
Visi šie nykstančios rūšies atkūrimo darbai yra sudėtinė meldinės nendrinukės populiacijos atkūrimo dalis. Perkėlimas vykdomas siekiant sudaryti sąlygas atkurti gyvybingą meldinės nendrinukės populiaciją Žuvinto biosferos rezervate bei išbandyti ir tobulinti parengtą meldinės nendrinukės perkėlimo metodologiją. Specialiuose narveliuose įkurdinti guvūs paukščiukai bus tuoj perkelti į specialius voljerus pelkėje, kur toliau mokysis gyvenimo įgūdžių ir bus paleisti į laisvę.
Pasak Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio, perkėlimas yra vienas iš būdų atkurti išnykusią, arti išnykimo ribos esančią populiaciją, tačiau bene sudėtingiausias. Reikėjo palyginti genetinius nendrinukių duomenis, įsitikinti buveinių panašumu ir tinkamumu, turėti daug kantrybės nuo ankstyvo ryto iki sutemų šerti, atrodytų, nepasotinamus paukščių jauniklius.
Perkelti jaunikliai tam tikrame amžiuje įsimins Žuvintą kaip savo namus ir kitais metais po žiemojimo Afrikoje čia turėtų sugrįžti. Nors meldinių nendrinukių perkėlimas dar niekuomet praktikoje neišbandytas, perkėlimo programa grįsta ilgamete specialistų patirtimi.
Rengiant perkėlimo metodologiją, procese dalyvavo šią rūšį daugybę metų tyrinėjantys Europos mokslininkai, konsultuotasi su organizacijomis bei specialistais, vykdžiusiais kitų paukščių rūšių perkėlimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...