- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tikriausiai, išgirdus hienos pavadinimą, pirmiausiai iškyla vaizdinys apie kuprotą šunį, kuris ne loja, o garsiai juokiasi, kikena. Ir čia nėra joks mitas, o visiška tiesa. Nors kai kurios hienos geba ir loti, Lietuvos zoologijos sodo dryžuotoji hiena moka tik juoktis. Sakysite, kad tikriausiai labai laimingos yra tos hienos, kad visą laiką juokiasi? Tačiau hienų gyvenimas gamtoje nėra toks paprastas.
Dryžuotosios hienos laukinėje gamtoje gyvena šiaurės Afrikoje, Viduriniuosiuose Rytuose, Pietryčių Azijoje. Jos yra mažiausios tikrųjų hienų atstovės pasaulyje, sveria iki 54 kg. Manoma, kad pasaulyje yra likę ne daugiau nei 14 tūkst. individų. Dažniausiai aktyvios naktį. Gyvena urvuose, olose, po vieną arba po dvi.
Nors hienos yra visaėdės ir atrodytų, kad maisto gali susirasti labai lengvai, visgi jų gyvenimas nėra toks paprastas. Jos gali misti vabzdžiais, vaisiais, sumedžiotais stuburiniais gyvūnais, bet didžiąją dietos dalį paprastai sudaro maita. Čia ir prasideda visi sunkumai. Pasaulyje pastebimai mažėja didžiųjų plėšrūnų – liūtų, vilkų, tigrų, taigi taip pat mažėja ir jų sumedžiojamų gyvūnų kiekis, o tai reiškia ir maitos kiekis hienoms. Dar vienas svarbus faktorius yra žmonės. Paprastai tautosakoje apie hieną atsiliepiama ne labai teigiamai ir ji netgi pridaro rūpesčių žmonėms, medžiodama naminius gyvūnus ar iškasdama kapus. Taigi dėl to ji kartais netgi nuodijama. Kai kur tikima, kad hienos dalys turi medicininių savybių, todėl jas medžioja brakonieriai. O jei hienoms kartais ir pavyksta susimedžioti grobį pačioms, kitos hienos ir kai kurie liūtai „specializuojasi“ atiminėti grobį būtent iš jų.
Dryžuotosios hienos yra gana įdomios savo elgsena. Bendrauja – juoku, taip pat kvapu bei kūno kalba. Vienas iš geriausiai hienos nuotaiką nusakančių požymių yra ilgi karčiai. Juos pastato, kai ginasi. Supykusi hiena pastato ne tik nugaros karčius, bet ir uodegos plaukus. Jei hieną užpuola, ji kartais gali apsimesti negyva. Tačiau, kai reikia kovoti dėl grobo su liūtais, vilkais ar kitomis hienomis, gali būti gana agresyvios.
Gamtai hienos yra svarbios, nes jos veikia kaip sanitarai. Aktyviai ieškodamos kitų gyvūnų grobio likučių, jos neleidžia atsirasti ir plisti ligoms. Jos kas naktį apžiūri gana nemažą teritoriją, mažiausiai nukeliauja apie 19 km. Įdomu tai, kad iš visos apžiūrėtos teritorijos kartais parsineša kaulus prie savo olos. Taip, kai kurios hienos kaupia kaulų kolekcijas, dalį jų sudaro labai seni kaulai.
Lietuvos zoologijos sode galima sutikti 9 metų dryžuotąją hieną – Genutę. Darbuotojai jau ruošiasi ir nekantriai laukia šių metų sezono atidarymo, kuris įvyks balandžio 29 dieną, o hiena Genutė laukia, kada galės lakstyti savo naujajame voljere. Nauji hienos namai bus pastatyti iki balandžio pabaigos, taigi per atidarymą jau bus galima pamatyti džiūgaujančią Genutę atnaujintuose namuose. Užsukite ir gal pavyks išgirsti besijuokiančią hieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...