- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Asvejos regioniniame parke įrengta pirmoji eksperimentinė žalčių apsaugos tvorelė. Atšilus orams, žalčiai keliaus ir skubės šildytis ant asfalto. Tikimasi, kad tokia tvorelė nuo žūties po ratais išgelbės nemažai šių roplių, pranešė Aplinkos ministerija.
Asvejos regioniniame parke įrengta pirmoji eksperimentinė žalčių apsaugos tvorelė. Atšilus orams, žalčiai keliaus ir skubės šildytis ant asfalto. Tikimasi, kad tokia tvorelė nuo žūties po ratais išgelbės nemažai šių roplių, pranešė Aplinkos ministerija.
Nors žalčiai Lietuvoje yra įprasti, tačiau jų yra gerokai sumažėję. Tam didelės įtakos turėjo praeito amžiaus viduryje pradėti pelkių ir šlapynių sausinimo darbai. Taip buvo sunaikintos žalčių buveinės, ir daugelyje regionų šie gyviai neišliko. Tiesa, yra vietų, pavyzdžiui, Asvejos regioninis parkas, kur žaltys – įprastas gyvūnas. Jis net pavaizduotas šio parko herbe.
Didžiuliu išbandymu žalčiams tapo keliai, ypač asfaltuoti, per kuriuos jie keliauja ar šildosi ant jų. Kai kuriuose keliuose kasdien žūsta bent po keletą žalčių, o migracijų į žiemavietes ar iš jų, taip pat poravimosi metu – dešimtys. Dažniausiai žūsta jau subrendę, vertingiausi individai. Vairuotojai dažnai nepamato ant kelio esančio žalčio ir nespėja jo ar aplenkti, ar sumažinti greitį, ar sustabdyti automobilį.
Iki šiol jokių žalčių apsaugos priemonių prie kelių nebuvo taikyta. Eksperimentinė žalčių apsaugos tvorelė Asvejos regioniniame parke – pirmoji. Ji taip sukonstruota, kad ant kelio esantys žalčiai ją gali peršliaužti ir saugiai patekti į mišką, tačiau jos negali įveikti iš miško pusės. Pasvirusi 45 laipsnių kampu miško pusėn, tvorelė turėtų nukreipti žalčius į po keliu esančią pralaidą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...