- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Stambios Afrikoje gyvenančios skruzdėlės Megaponera analis tvarko ir užgydo per medžiokles sužeistų savo karių žaizdas, rodo „stulbinamas atradimas“, apie kurį paskelbta trečiadienį.
Iš mūšio lauko susirinkusios savo sužeistus šeimynykštes ir parnešusios jas namo, skruzdėlės imasi gydytojų darbo: būriuojasi aplink pacientes ir „intensyviai laižo“ jų atviras žaizdas, rodo tyrimas, aprašytas žurnale „Proceedings of the Royal Society B“.
Toks elgesys žuvusių skruzdėlių skaičių sumažina nuo maždaug 80 proc. sužeistų karių iki vos 10 proc., nustatė mokslininkai.
Teigiama, jog tai pirmas tyrimas, atskleidęs tokio pobūdžio slaugymą visoje gyvūnų karalystėje, neskaitant žmogaus.
„Tai ne savigyda, kuri žinoma daugelio gyvūnų atvejais, o veikiau šeimynykščių gydymas ... Jos intensyviai laižydamos žaizdą tikriausiai gali užkirsti kelią infekcijai“, – sakė vienas studijos autorių Erikas Frankas.
Tyrime jis dalyvavo dirbdamas Vokietijos Viurcburgo Julius-Maximiliano (Julijaus-Maksimiliano) universitete. Dabar jis dirba Lozanos universitete Šveicarijoje.
E. Frankas dalyvavo ir vienoje ankstesnėje, pernai publikuotoje sužeistų skruzdėlių gelbėjimo iš mūšio lauko studijoje.
Naujo tyrimo metu buvo aiškinamasi, kas nutinka sužeistiesiems, kai jie parnešami į lizdą.
Megaponera analis, vienos stambiausių skruzdėlių pasaulyje, yra nuožmios karės ir kartais puola net žmones.
Jos yra pelniusios matabelių pavadinimą – pagal vieną karingą Pietų Afrikos čiabuvių gentį. Megaponera analis medžioja už save didesnius termitus ir 200-600 individų kolonomis puola jų maitinimosi vietas.
Dėl tokio medžioklės metodo daug skruzdėlių būna sužeidžiamos; termitų kariai dažnai nukanda joms kojas.
Kaip jos sužino?
Po mūšio vienos skruzdėlės grįžta namo su grobiu – nukautais termitais, o kitos tikrina mūšio lauką ieškodamos sužeistų kolegų.
„Po mūšio sužeistos skruzdėlės feromonais šaukiasi pagalbos“, – sakė E. Frankas ir nurodė, kad šį cheminį nelaimės signalą pasiunčia speciali liauka.
Gelbėtojos savo stipriais žandais sugriebia sužeistas kares ir velka jas atgal į lizdą gydyti.
Stebina tai, kad pernelyg sunkiai sužeistos karės – pavyzdžiui, netekusios penkių iš šešių savo kojų – signalizuoja gelbėtojoms nesivarginti ir jų neimti.
Kitaip negu lengviau sužeistos karės, kurios guli ramiai, kad gelbėtojoms būtų lengviau dirbti, mirtinai sužeistos skruzdėlės priešinasi ir grumiasi, kol gentainės pasiduoda ir jas palieka.
Kaip sakė E. Frankas, per vieną reidą sužeidžiama vidutiniškai po 3-5 vienos kolonijos skruzdėles. Per dieną susidaro maždaug 20.
„Kadangi kolonijoje gimstamumas palyginti mažas, tik 10-14 skruzdėlių per dieną, toks didelis sužeistųjų skaičius labai brangiai atsieitų, jeigu jos sužeistųjų negelbėtų“, – elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP rašė mokslininkas.
Atradimas iškėlė kelis klausimus, nurodė Viurcburgo universitetas, kuris savo pareiškime spaudai giria šį „stulbinamą atradimą“.
„Kaip skruzdėlės sužino, kur tiksliai yra sužeista jų draugė? Kaip jos sužino, kada liautis tvarkius žaizdas? Ar gydymas tėra prevencinis (siekiant išvengti infekcijos), ar taip pat ir terapinis, išsivysčius infekcijai?“ – sakoma pareiškime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...
-
JT: praėjusiais metais buvo pasiekti pasauliniai karščio rekordai
Jungtinių Tautų Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) antradienį paskelbė metinę klimato būklės ataskaitą, kurioje patvirtino preliminarius duomenis, rodančius, kad 2023-ieji buvo patys karščiausi kada nors užfiksuoti metai. ...
-
Kviečia stebėti tiesioginę transliaciją iš jūrinių erelių lizdo2
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus kviečia stebėti tiesioginę transliaciją iš jūrinių erelių lizdo. ...