Metelių regioniniame parke į laisvę trečiadienį bus paleisti 73 balinių vėžlių jaunikliai. Balinys vėžlys – reta, nykstanti rūšis daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių, Lietuvoje įrašyta į raudonąją knygą.  Metelių regioninio parko direktorius Ramūnas Krugelis sako, kad, jei tokį vėžliuką pamatysite gamtoje, nesumanykite jo „gelbėti“ ir neštis namo – šis roplys žino, kur jam reikia ropoti.

„Jei pamatote balinį vėžlį ant kelio, jį reikia tiesiog patraukti nuo jo. Jis žino, kur jam reikia eiti. Jokiu būdu nesiimkite jo „gelbėti“ – vežti namo, pasiimti, jį reikia palikti gamtoje. Tegu jis gyvena ir eina, kur jam reikia“, – sako R. Krugelis.

– Kuo ypatingi baliniai vėžliai? Kodėl jie saugomi ir net veisiami?

– Na, saugoti reikia visas rūšis, bet ypač tas, kurių išlikę nedaug. Balinis vėžlys – viena iš tų rūšių, kurių Lietuvoje skaičiuojame ne tūkstančiais, o tiesiog šimtais individų. Jei iki šiol buvo duomenys, kad Lietuvoje yra viso labo apie 300 individų, tai skaičiai – labai gąsdinantys.

– Kiekvienas gyvūnas, žinoma, gamtoje yra reikalingas. Kiekvienas iš jų atlieka savo mažytę funkciją. Kodėl reikalingas, kuo naudingas balinis vėžlys?

– Rūšių tarpusavio ryšius gana sudėtinga atrasti. Jis nėra nei ypatingas sanitaras, nei kenkėjus gaudo, nei valo, nors, žinoma, galbūt šiek tiek apmažina nustipusių žuvyčių, bestuburių. Bet iš esmės balinis vėžlys vertingas kaip reta, ypatinga rūšis.

– Kuriame regione Lietuvoje daugiausia gyvena balinių vėžlių?

– Pietų Lietuvoje, pagrindas – Dzūkija. Tai yra šiaurinė arealo riba, kur dar atrandame gyvybingas balinių vėžlių populiacijas. Pavienių jų galima rasti visoje Lietuvoje. Galbūt ir į Latviją vienas kitas nuklysta, ypač dabar, kai po truputį šiltėja klimatas. Bet tos gyvybingos populiacijos, kurios turi ilgalaikę tendenciją išlikti, yra būtent Pietų Lietuva, Lazdijų, Varėnos rajonas.

– Regioniniame parke prižiūrėjote, globojote tuos vėžliukus, kuriuos trečiadienį paleisite į natūralią gamtą. Ar globojote iš gamtos paimtus vėžliukus, kurie kažkokiu būdu atsidūrė pas Jus, ar juos veisėte?

– Situacija buvo tokia, kad vienais metais žuvo labai didelė dalis išsaugotų dėčių – ar jie žiemą sušalo, ar greičiausiai mirė iš bado, per greitai išsivystę po žeme. Tuomet kilo mintis pasinaudoti kaimyninės Lenkijos kolegų iš Polecės nacionalinio parko patirtimi, kur tuos vėžliukus paima rudenį ir nelaukia, kol jie sušals ar iš bado žus, ir juos saugiai laiko žiemą patalpoje, o tada išleidžia į laisvę. Mes, bendradarbiaudami su Lietuvos zoologijos sodu, pasinaudojome jų patirtimi ir, gavę leidimą, tiesiog dalį balinių vėžlių paėmėme iš gamtos. Per žiemą jie žiemojo Lietuvos zoologijos sode. Dabar jau jie sustiprėję, kiautas kietas ir priešų galbūt nelabai ir turės.

– Ar šie baliniai vėžliai yra ilgaamžiai? Kiek laiko jie gyvena natūralioje gamtoje?

– Sako, kad galima surasti 120 metų individus. Taigi jie gyvena gana ilgai.

– Ar tai – lėtas gyvūnas? Kokį atstumą jis nuropoja per dieną?

– Buvo sudėti žymekliai. Stebėjimo metu daugumoje jie laikėsi toje pačioje teritorijoje, bet, kai ieško vietų, kai jų buveinės pasidaro netinkamos, apauga ar išdžiūsta vandens telkinys, jie ir 30 km gali pereiti per visą sezoną.

– Taigi balinis vėžlys – nykstanti, saugoma, reta rūšis. Jei žmonės pamato tą vėžliuką, kaip jie turėtų elgtis? Ko jokiu būdu nedaryti?

– Jokiu būdu jo nereikia „gelbėti“. Jei pamatote balinį vėžlį ant kelio, jį reikia tiesiog patraukti nuo jo. Jis žino, kur jam reikia eiti. Jokiu būdu nesiimkite jo „gelbėti“ – vežti namo, pasiimti, jį reikia palikti gamtoje. Tegu jis gyvena ir eina, kur jam reikia.