- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Metelių regioniniame parke į laisvę trečiadienį bus paleisti 73 balinių vėžlių jaunikliai. Balinys vėžlys – reta, nykstanti rūšis daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių, Lietuvoje įrašyta į raudonąją knygą. Metelių regioninio parko direktorius Ramūnas Krugelis sako, kad, jei tokį vėžliuką pamatysite gamtoje, nesumanykite jo „gelbėti“ ir neštis namo – šis roplys žino, kur jam reikia ropoti.
„Jei pamatote balinį vėžlį ant kelio, jį reikia tiesiog patraukti nuo jo. Jis žino, kur jam reikia eiti. Jokiu būdu nesiimkite jo „gelbėti“ – vežti namo, pasiimti, jį reikia palikti gamtoje. Tegu jis gyvena ir eina, kur jam reikia“, – sako R. Krugelis.
– Kuo ypatingi baliniai vėžliai? Kodėl jie saugomi ir net veisiami?
– Na, saugoti reikia visas rūšis, bet ypač tas, kurių išlikę nedaug. Balinis vėžlys – viena iš tų rūšių, kurių Lietuvoje skaičiuojame ne tūkstančiais, o tiesiog šimtais individų. Jei iki šiol buvo duomenys, kad Lietuvoje yra viso labo apie 300 individų, tai skaičiai – labai gąsdinantys.
– Kiekvienas gyvūnas, žinoma, gamtoje yra reikalingas. Kiekvienas iš jų atlieka savo mažytę funkciją. Kodėl reikalingas, kuo naudingas balinis vėžlys?
– Rūšių tarpusavio ryšius gana sudėtinga atrasti. Jis nėra nei ypatingas sanitaras, nei kenkėjus gaudo, nei valo, nors, žinoma, galbūt šiek tiek apmažina nustipusių žuvyčių, bestuburių. Bet iš esmės balinis vėžlys vertingas kaip reta, ypatinga rūšis.
– Kuriame regione Lietuvoje daugiausia gyvena balinių vėžlių?
– Pietų Lietuvoje, pagrindas – Dzūkija. Tai yra šiaurinė arealo riba, kur dar atrandame gyvybingas balinių vėžlių populiacijas. Pavienių jų galima rasti visoje Lietuvoje. Galbūt ir į Latviją vienas kitas nuklysta, ypač dabar, kai po truputį šiltėja klimatas. Bet tos gyvybingos populiacijos, kurios turi ilgalaikę tendenciją išlikti, yra būtent Pietų Lietuva, Lazdijų, Varėnos rajonas.
– Regioniniame parke prižiūrėjote, globojote tuos vėžliukus, kuriuos trečiadienį paleisite į natūralią gamtą. Ar globojote iš gamtos paimtus vėžliukus, kurie kažkokiu būdu atsidūrė pas Jus, ar juos veisėte?
– Situacija buvo tokia, kad vienais metais žuvo labai didelė dalis išsaugotų dėčių – ar jie žiemą sušalo, ar greičiausiai mirė iš bado, per greitai išsivystę po žeme. Tuomet kilo mintis pasinaudoti kaimyninės Lenkijos kolegų iš Polecės nacionalinio parko patirtimi, kur tuos vėžliukus paima rudenį ir nelaukia, kol jie sušals ar iš bado žus, ir juos saugiai laiko žiemą patalpoje, o tada išleidžia į laisvę. Mes, bendradarbiaudami su Lietuvos zoologijos sodu, pasinaudojome jų patirtimi ir, gavę leidimą, tiesiog dalį balinių vėžlių paėmėme iš gamtos. Per žiemą jie žiemojo Lietuvos zoologijos sode. Dabar jau jie sustiprėję, kiautas kietas ir priešų galbūt nelabai ir turės.
– Ar šie baliniai vėžliai yra ilgaamžiai? Kiek laiko jie gyvena natūralioje gamtoje?
– Sako, kad galima surasti 120 metų individus. Taigi jie gyvena gana ilgai.
– Ar tai – lėtas gyvūnas? Kokį atstumą jis nuropoja per dieną?
– Buvo sudėti žymekliai. Stebėjimo metu daugumoje jie laikėsi toje pačioje teritorijoje, bet, kai ieško vietų, kai jų buveinės pasidaro netinkamos, apauga ar išdžiūsta vandens telkinys, jie ir 30 km gali pereiti per visą sezoną.
– Taigi balinis vėžlys – nykstanti, saugoma, reta rūšis. Jei žmonės pamato tą vėžliuką, kaip jie turėtų elgtis? Ko jokiu būdu nedaryti?
– Jokiu būdu jo nereikia „gelbėti“. Jei pamatote balinį vėžlį ant kelio, jį reikia tiesiog patraukti nuo jo. Jis žino, kur jam reikia eiti. Jokiu būdu nesiimkite jo „gelbėti“ – vežti namo, pasiimti, jį reikia palikti gamtoje. Tegu jis gyvena ir eina, kur jam reikia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...