- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Spalį pasirašytas planas stumbrų populiacijai Lietuvoje saugoti gali būti įgyvendintas per penkerius metus, sako aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
„Tikrai tų aptvarų statymas užtruks ir realus stumbrų perkėlimas galimas, matyt, tik per penkerius metus“, - penktadienį Aplinkos ministerijoje žurnalistams sakė L.Jonauskas.
Spalio pabaigoje aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas patvirtino Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų parengtą stumbrų apsaugos planą. Plane nurodoma, kad Kėdainių rajone laisvėje gyvenantys stumbrai turi būti perkelti į Telšių, Varėnos miškuose ir Dzūkijos nacionaliniame parke esančius aptvarus. Po adaptacijos gyvūnai turėtų būti išleidžiami į laisvę.
Plane taip pat rašoma, kad nusenę ir ligoti stumbrai bus sumedžiojami. Tokia praktika bus taikoma pirmą kartą.
Pasak L.Jonausko, perkeliant stumbrus iš populiacijos reikės išimti tik jaunus stumbrus.
„Reikėtų išiminėti tik jauniklius, jaunus stumbrus, o visus kitus reikėtų palikti vietoje ir arba laukti jų natūralios mirties, arba, jeigu jau jie yra susenę (...), išimti juos iš bandos juos susenusius, nušauti“, - sakė L.Jonauskas.
Viceministro teigimu, naujų aptvarų statyba jau pradėta Žvėrinčiuje, Telšių miškuose.
„Žvėrinčiuje yra pradėtas aptvaro statymas, kitas aptvaras turėtų atsirasti Dzūkijos nacionaliniame parke, bet mes įsivaizduojame, statybos, pirkimai, visos planavimo procedūros užtruks mažiausiai metus“, - sakė L.Jonauskas.
2013 metais Lietuvoje gyveno 131 stumbras. Stumbrai yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...