- LRT TELEVIZIJOS laida „Mūsų gyvūnai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ilgas distancijas skrendantys sportiniai balandžiai – ne paprasti miestų paukščiai, o tikri aviacijos žinovai, iš Berlyno į Lietuvą parskrendantys per mažiau nei parą. Kaip LRT TELEVIZIJOS laidai „Mūsų gyvūnai“ teigia vienas iš trenerių Valius Vanagas, tokiems balandžiams prieš varžybas reikia suteikti ir mentalinės motyvacijos – patelės arba jauniklių, laukiančių namie.
Reaktyviniai balandžiai – brangesni už Lamborghini
Dar senovėje žmonės pastebėjo, kad balandžiai gali skristi toli ir sugrįžti, todėl naudodavo juos svarbiom žiniom perduoti. Dabar, kai technologijos išstūmė balandžius iš paštininkų pozicijos, paukščiai konkuruoja sportinių balandžių varžybose.
Patikrinus, ar oro sąlygos yra tinkamos balandžiams skristi, varžybos prasideda ir Lietuvos balandžių sporto federacijos prezidentas A. Kisielius paleidžia paukščius. Tada stebi dangų ir lauki, kol sugrįš tavo balandis.
„Ne visi sugrįžta. Aš pats turiu 80 balandžių, tačiau silpnesni trasoje paklysta ar žūsta, o kartais grįžta susižeidę. Praėjusiai metais 12 jų praradau“, – pasakoja A. Kisielius.
Pavasario pradžioje prasideda treniruočių sezonas ir mėnesio amžiaus balandžiai po truputį mokomi orientuotis – iš pradžių jie nuvežami už poros, vėliau daugiau kilometrų, kol pasiekiami įspūdingi atstumai ir greičiai.
„Pirmaujantys balandžiai išvysto ir 100km/h greitį pavėjui. Įprastas vidutinis balandžio greitis siekia 40-70 km/h“, – pasakoja vienas iš balandžių trenerių Valius Vanagas.
Sentimentalūs balandžiai grįžta namo
Varžyboms balandžiai surenkami į specialius narvus, po to vežami į starto vietą. Kiekvienas iš jų būna pažymėtas specialiu žiedu, kuriuo galima stebėti danguje praleistą laiką. Vėliau lyginami rezultatai, išvedamas vidutinis greitis ir išrenkamas čempionas.
Balandžių treneris G. Meiliūnas teigė, kad balandžių paskatinimui naudojama ir mentalinė motyvacija: „Patinėlis skris greičiau, jei namie jo lauks patelė, o patelė bandys pirmauti, kad spėtų pas jauniklius.“
V. Vanagas prisimena istoriją, kaip paleidus savo balandį vasarą į varžybas, šis negrįžo iš jų trejus metus.
„Buvo nepakeliama kaitra ir balandis, matyt, buvo nusileidęs atsigerti. Kažkas rado jį, pasiėmė namo ir augino. Po trejų metų balandis grįžo į lizdą Lietuvoje, kuriame užaugo“, – balandžių prisirišimą atskleidė šeimininkas.
Vienas sportinis balandis Lietuvoje gali kainuoti nuo 100 iki 500 eurų, o Belgijoje – didžiausių šio sporto mėgėjų šalyje – čempionų čempionas buvo parduotas net už pusę milijono eurų.
Daugiau - laidos „Mūsų gyvūnai“ įraše
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai3
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones4
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Sodininkams ir daržininkams balandis – didžiųjų darbų mėnuo
Sodininkams ir daržininkams – darbymetis: reikia apsirūpinti sėklomis, sodinukais ir planuoti derlių. Nesate tikri, ar nieko nepamiršote? Apželdinimo kursų įkūrėja Lina Liubertaitė sudėliojo svarbiausius akcentus ir priminė, kokiems la...
-
Veterinarijos gydytoja: augintinio gerovė – šeimininko atsakomybė4
Kiekvienas gyvūnų mylėtojas pritars, kad augintinis kasdienybei suteikia daug meilės, džiaugsmo ir gerų emocijų. Veterinarijos gydytoja Ugnė Černiauskaitė primena, kad, norint užtikrinti gerą gyvūno savijautą, svarbu kruopščiai pasirūpin...