- LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje – brandus ruduo. Šį metą labai sunku apsakyti ir rasti žymą, skiriančią rudenišką gamtą nuo priešžiemio. Brandusis ruduo mūsų platumose siejamas su tamsa, pirmaisiais išbandymais sniegeliu ir šaltesniais orais.
Atrodo, kad šiemet mus nustebinti sunku net ir tuo – per ilgai lijo, o ilgojo lietaus padarinius jaučiame iki šiol. Sutikite – ko gero, jūs savo gyvenime nesate to matę arba neprisimenate lietingojo ciklo, trukusio keletą mėnesių.
Brandusis ruduo savo vėsa turėtų žemės paviršiuje mažinti drėgmę – nuo seno sakydavo, kad šaltis sutraukia vandenį. Tačiau ar taip gali būti dabar, kai net mažas laukų upelis virto Nemunu, o žemumos – ežerais? Tai, apie ką kalbėjome ir svajojome prieš trejetą metų, įvyko. Tik mes visai nesidžiaugiame...
Drėgmės perteklius nebus visada. Dar po metų kitų mes vėl atsidusime – o buvo visai gerai, kada baigsis sausra... Gamta įdomi ir vertinga savo įvairove. Gal tik mums sunku tai suprasti ir reiškinius vertinti ne šios dienos įspūdžiais, o daug globaliau.
Ar didžioji šių metų drėgmė ką nors pakeitė gamtoje? Iš tikrųjų – nieko. Galbūt šiek tiek kitur liks žiemoti vabzdžiai, kiti bestuburiai. Kitur savo žiemos urvų labirintus įsirengs kurmiai. Žvėrims ir paukščiams tai visai nieko nereiškiantis pašėliojimas.
Štai briedžiai braido sau po apsemtus karklynus ir pradeda kramsnoti šakų galiukus – atėjo metas pratintis prie grubaus žiemiško maisto. Taurieji elniai vis dažniau išeina paklampoti po želmenis ar sužaliavusias ražienas. Stirnos visą dieną praleidžia laukuose.
Beje, stirnų pasaulyje pokyčiai – stirninai (tiesa, dar ne visi) jau numetė ragus. Jiems ir patiems truputį keista nejausti savo ragelių svorio. Tačiau neilgam ta laisvė – jau sausio viduryje pradės kilti nauji pūkuoti ragai.
Lapkričio pradžioje jau randami pirmieji numesti briedžių ragai. Kai kurie patinai dar bus raguoti iki sausio. Taigi – žvėrims ragų jau nebereikia.
O ką daryti radus numestus ragus? Pasiimti, jei to norite, nes dabar tą leidžia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. Anksčiau šis teisinis dokumentas ir numestus ragus laikė medžiotojų klubo ar būrelio nuosavybe.
Nuo spalio 15 d. miškuose medžiojama varant, taigi medžiotojai lankosi savo plotuose vis dažniau. Daugelis kiekvieną savaitę laukia pranešimų: kiek vilkų jau sumedžiota iš šiam sezonui skirto limito? Per pirmąsias dvi savaites buvo sumedžiota 20 (taigi – trečdalis) vilkų. Dabar šis skaičius jau kitoks.
Vilkų šeimynos keliauja, o po medžioklių ir trikdymo tampa dar nesėslesnės. Pasienyje naudojama stebėjimo technika neseniai užfiksavo septynių vilkų šeimyną, keliaujančią keliu ir neįtariančią, kad juos stebi. Vis dažniau medžiotojų, miškininkų ir gamtininkų naudojama panaši fotografavimo ar filmavimo įranga pateikia mus nustebinančių žinių: juk taip mes sužinojome apie meškas ir meškėnus, apie vilkų šeimas ir šių žvėrių gausą.
Ne technika, o stebėtojai fiksuoja ypatingą šio rudens naujieną: labai gausų čimčiakų, iš šiaurės kas kelintus metus pas mus žiemoti lekiančių paukščių, antplūdį. Jų čečėjimą galima girdėti visur, mažiukų paukščiukų pulkai jau apniko dirvonų augalus, lesa soduose, darželiuose nudžiūvusių gėlių sėklas. Kuršių nerijoje ir pamaryje jų daugiausia.
Atrodo, kad kol kas nesulauksime svirbelių, palyginti mažai iš šiaurės atskridusių tūbuotųjų suopių. Ar turime tuo stebėtis? Ko gero – ne, nes gamta pati gausina ir skirsto savo išteklius. Savo namuose ji geriausia šeimininkė!
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo6
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų19
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...