- Selemonas Paltanavičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje tikra, graži vasara. O kiek šviesos, kurios nei išmatuosi, nei vienas pats sužiūrėsi.
Ji siekia gerokai toliau mūsų galimybių. Tačiau turime būti supratingi ir visada prisiminti vieną dalyką: tai, ką matome gamtoje, viskas yra unikalu ir sykiu – labai paprasta... pačiai gamtai. Tai mums daug kas gali atrodyti ypatingai unikalu, ypač keista...
Šiandien visai nesistebime regėdami tokią ilgą dieną. Ji trunka 17 valandų 18 minučių, taigi – yra pačioje šviesos viršūnėje. Šeštadienio vakare šioje viršūnėje sužėruos mūsų laužai, švęsime Jonines ir vargu ar kalbėsime apie didįjį vasaros šviesos, bet ne pačios vasaros, lūžį. Taip, po Joninių praeis keletas dienų ir šviesa pradės tirpti. Na, o vasaros liko dar daug.
Šių metų vasara, be daugelio kitų ženklų, demonstruoja savo teisę gyventi ilgai. Todėl dabar negalime teigti, kad ji įpusėjo, kad išeina, kad vasara yra gera, ji bus dar ir pirmąją rugsėjo dekadą. Mes neturime teisės ją teisti. Pagaliau, jei ją ir turėtume, vasara darytų taip, kaip geriau jai pačiai. Kaip geriau gamtai.
Panašios ankstyvos, būtent – ankstyvos, prasidėjusios pavasarį, sausros ir kaitros neregėta ilgiau kaip šimtmetį.
Lietuvoje vis dažniau tariamas žodis „sausra“ – bandome prisiminti, kad buvo kas nors panašaus, gal 2005-aisiais? Tačiau turime pripažinti – tą gali pasakyti tik meteorologai, fiksuojantys ir mūsų išsaugantys visas mūsų klimato detales.
O jie liudija, kad panašios ankstyvos, būtent – ankstyvos, prasidėjusios pavasarį, sausros ir kaitros neregėta ilgiau kaip šimtmetį. Gali būti, kad karštų ir labai kaitrių vasarų būta daug. Bet tokios...
Didžiausias bėdas sausra atnešė ir neša ūkininkams, nuo jos kenčia net mažiausias kultūrinių augalų augynas. Daug kartų purenta, judinta žemė, ypač paviršinis dirvos sluoksnis, drėgmę praranda greičiausiai. Todėl jos poreikis čia didesnis.
Be lietaus jau nelaukiam ne tik labai gero derliaus, bet skaičiuojama, kad jis bus mažesnis perpus, galbūt dar labiau susitraukęs. Jei skaičiuotume gamtos derlių, kurį surenkame sau, vaizdas yra toks pat. Arba – dar prastesnis.
Tačiau pabrėžiame: taip kalbame apie uogas, grybus, kurių negalėsime susikrauti pintinėn. Kaip vasaros turtų dalybos vyksta gamtoje, ar jų liks tiems, kas to labiausiai nusipelnė?
Pavasarį regėjome puikų žydėjimą, tačiau kai ko, kad ir žemuogių, teks labai negausiai – jos tiesiog sudegė, išdžiūvo. Kerpšiliuose, nors ir gausios, bet smulkutės mėlynės, jų bus didesnių paraistėm, papelkiais. Tokiose vietose jų lesti susirinks strazdai, liepsnelės, tyliai ateis kutiniai ir tetervinai.
Grybų teks dar laukti – grybiena kol kas visai negyvybinga, todėl jos aktyvumo, kai paviršiun pakyla vaisiakūniai, o mūsų supratimu – tikri grybai, toli. Tiesa, gamtoje grybų naudotojų, be bestuburių gyvūnų, yra nedaug. Jie įdomesni tik mums.
Vabzdžių pasaulyje ši vasara palanki savo šiluma, net kaitra. Tačiau mitybos sąlygos jiems labai sudėtingos. Ypač tiems, kurie renka nektarą: žydėjimo laikas trumpėja, daug augalų peržydėjo labai greitai. Vabzdžiai, kurie savo jaunikliams turi sukaupti nektaro, galėjo to nepadaryti.
Beje, ir bitininkai nelaukia naujo medunešio – išsukę pirmąjį gausų pavasario medų, supranta, kad dar svarbu bitėms pačioms išgyventi, rasti maisto savo bitukams.
Tiesa, o kaip žydinčios liepos, ar jos pasidalins savo nektaru? Viską lems orai, nes net ir aktyviai žydinčios liepos būna medingos tik kas kelintus metus. Puikus liepų medunešis būna esant šiltam, bet gana drėgnam orui.
Ar nėra pavojaus, kad vabzdžių po tokios vasaros taps mažiau? Ko gero, tikrai ne. Kad dabar kai kurioms paukščių rūšims lesalo gali būti mažiau, tikėtina. Tačiau paukščiai jau atliko savo didžiuosius darbus, užaugino jauniklius. Dabar jie klajos, mokysis savarankiško gyvenimo.
Ypatingas šios vasaros bruožas – paukščiai nutilo labai anksti. Paprastai jų giesmes girdėdavome iki Joninių. Šiemet Joninės bus tylios. Teks mums patiems dainuoti, kad šventė atrodytų tikra, visus metus laukta švente.
Šį komentarą, matyt, galima būtų baigti, tačiau noriu priminti du dalykus: visų pirma, per Jonines būkite atsargūs su ugnimi, gerai pagalvokite, kur galima kurti laužus, o kur – nedera.
Ir dar – daug keliausite, važiuosite per Lietuvą. Važiuosite dieną ir naktį. Būkite atsargūs, ypač tamsiuoju paros metu. Žvėrys dabar gyvena labai aktyvų gyvenimą, jie gali bet kada išnirti kelyje. Tam turime būti pasiruošę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų5
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai4
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones4
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Sodininkams ir daržininkams balandis – didžiųjų darbų mėnuo
Sodininkams ir daržininkams – darbymetis: reikia apsirūpinti sėklomis, sodinukais ir planuoti derlių. Nesate tikri, ar nieko nepamiršote? Apželdinimo kursų įkūrėja Lina Liubertaitė sudėliojo svarbiausius akcentus ir priminė, kokiems la...
-
Veterinarijos gydytoja: augintinio gerovė – šeimininko atsakomybė4
Kiekvienas gyvūnų mylėtojas pritars, kad augintinis kasdienybei suteikia daug meilės, džiaugsmo ir gerų emocijų. Veterinarijos gydytoja Ugnė Černiauskaitė primena, kad, norint užtikrinti gerą gyvūno savijautą, svarbu kruopščiai pasirūpin...