- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje – rudens vidurys. Mes būtume laimingi regėdami saulėje ryškiai raudonus, geltonus, margus medžių lapus. Tačiau tai lieka svajone, kurios gamta leidžia pamatyti mažą blyksnį. Ar dar nepamiršote, kada matėte saulę ir vaiskiai žydrą dangų? Gal prieš savaitę?
Ruduo būna visoks, jo rinktis mes negalime. Atrodo, kad šis ruduo jau seniai viršijo visus lietaus ir drėgmės rekordus. Važiuodamas per Lietuvą, nuo laukų negali atplėšti akių – visur telkšo vanduo. Ne, ne balos, o ištisas žvilgantis sluoksnis.
Prieš porą metų už tokį lietų nežinia ką būtume atidavę. Tada drėgmės labai trūko, ji buvo visų svajonėse. „Kur tas lietus pasidėjo?“ – klausėme tada vieni kitų ir visai nesitikėjome, kad viskas staiga ims ir pasikeis. To nesitikime ir nelaukiame ir dabar.
Lietus, drėgmė ir vėsūs orai daug ką pakeitė. Gamtoje net dabar sunkiai įsivyrauja spalvos. Tik žalioji gyvybės spalva yra vešli ir visai nerudeniška.
Vėsa labai anksti nutraukė daugelio vabzdžių ir vorų egzistavimą. Jie labai ilgai slapstėsi po lapais, plyšiuose, bet neištvėrė – iškeliavo amžinybėn.
Deja, ežiukus matome retokai. Gali būti, kad tokia žema temperatūra ir drėgmė šiems jautriems žvėriukams nėra patogi.
Beje, ar galite pasakyti, kada šį rudenį ar nors šį spalį matėte ežį? Geriau – gyvą, ramiai sau krebždantį lapuose, ieškantį maisto. Prieš žiemą jis turėtų aktyviai maitintis, kaupti riebalus, todėl dabar turėtų būti labai gyvybingas.
Deja, ežiukus matome retokai. Gali būti, kad tokia žema temperatūra ir drėgmė šiems jautriems žvėriukams nėra patogi.
Kaip sužinoti, ar ežiai naktimis darbuojasi? Daug kas kreipiasi, siunčia nuotraukas ir prašo atpažinti, kas jų vejose prie namų naktį iškasinėja mažas duobutes. Kartais jų būna begalė. Tai – ežio triūso vaisiai. Negali pykti ant jo, nes žvėrelis jūsų vejos dirvoje užuodė grambuolių lervas ir tik taip, rausdamas žemę, galėjo jas pasiekti. Jis padarė gerą darbą – jūsų veją apsaugojo nuo grambuolių. Tiesa, pačią veją rudens gale jums patiems teks šiek tiek patvarkyti.
Jeigu jau kalbame apie rudenį ir žvėris, turime pasakyti, kad nuo šio sekmadienio, spalio 15-osios, prasideda vilkų medžioklės sezonas. Jis turėtų tęstis iki balandžio pradžios. Tačiau nustatytas 60 vilkų sumedžiojimo limitas bus išnaudotas anksčiau ir sezonas bus nutrauktas.
Ir dar apie vieną žvėrį tenka kalbėti. Apie naują Lietuvai – paprastąjį meškėną. Prieš keletą dienų šis žvėris, prie kelio nutrenktas mašinos, rastas Žuvinto rezervate. Jis svėrė devynetą kilogramų – taigi buvo gerai įmitęs, pasiruošęs žiemai. Meškėnai žiemą miega, todėl storas taukų sluoksnis jiems būtinas.
Meškėnas – invazinė rūšis, labai pavojinga vietiniams paukščiams, ropliams, varliagyviams. Jis puikiai laipioja, plaukioja, pasiekia visus lizdus. Iš kur jis atklydo, pasakyti sunku. Tačiau gali būti, kad tai – Lenkijos populiacijos gyvūnas, atėjęs pats ne kieno nors atvežtas.
Mes Lietuvoje numatėme tokią grėsmę – meškėnus galima ir reikia naikinti visus metus. Ko gero, medžiotojai tokį priminimą tikrai išgirs.
O dabar – rudens vidurys. Nors mums jame daug kas nepatinka, rinktis negalime. Turime džiaugtis tuo, ką turime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...