- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pelės žmonių gyvenvietes pirmiausiai apniko maždaug prieš 15 tūkst. metų, Artimuosiuose Rytuose, rodo tyrimas, kurio išvados buvo paskelbtos pirmadienį.
Tyrimas rodo, kad šie graužikai po žmonių kojomis ėmė šmirinėti daug anksčiau nei manyta. Kai tik medžiotojai-rankiotojai pradėdavo gyventi sėsliai, naminės pelės išstumdavo savo kitas giminaites, rašoma JAV mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS).
„Šis tyrimas pateikia pirmą įrodymą, jog jau prieš 15 tūkst. metų žmonės pakankamai ilgai gyvendavo vienoje vietoje, kad paveiktų vietos gyvūnų bendrijas, nulemiant naminių pelių dominavimą“, – sakė viena tyrimo autorių, Washingtono (Vašingtono) universiteto Sent Luise antropologijos profesorė Fiona Marshall (Fiona Maršal).
Ankstesni tyrimai rodė, kad žmonių santykiai su gyvūnijos pasauliu, ypač smulkiais žinduoliais, tokiais kaip pelės, pradėjo kisti plintant žemdirbystei.
Prieglobstis ir maistas
Tačiau naujasis tyrimas rodytų, kad „gyvūnų domestikacijos šaknys siekia žmonių sėslumo (pradžią) tūkstančiais metų anksčiau negu (laikotarpis), ilgai laikytas žemės ūkio aušra“, sakė F. Marshall.
Medžiotojų-rankiotojų kaimuose Viduržemio jūros regiono rytuose naminės pelės buvo įprasti įnamiai likus trims tūkstantmečiams iki laikotarpio, su kuriuo siejami ankstyviausi mums žinomi žemės ūkio įrodymai.
Kai medžiotojai-rankiotojai apsigyvendavo vienoje vietoje, jie užtikrindavo prieglobstį, o jų būstuose visada būdavo trupinių ir kitokių maisto likučių.
Pelės išmoko tuo naudotis ir ėmė laikytis netoli žmonių.
Tyrėjai daugiausia studijavo senovinę Natufijos kultūros medžiotojų-rankiotojų gyvenvietę Jordano upės slėnyje Izraelyje, kur kasinėjimai atskleidė didelį naminių pelių ir jų giminaičių santykio pokytį, keičiantis priešistorinėms epochoms.
Jie studijavo suakmenėjusių pelių krūminių dantų, tarp kurių buvo ir 200 tūkst. metų senumo fosilijų, įvairovę.
Pokyčiai dėl mobilumo
Laikotarpiais, kai būdavo didesnė žmonių ilgalaikio sėslumo tikimybė, naminės pelės (Mus musculus domesticus) pranokdavo kitos rūšies peles – Mus macedonicus – ir išstumdavo jas iš gyvenviečių.
Sausrų periodais, kai trūkdavo maisto ir medžiotojai-rankiotojai būdavo priversti dažniau keltis į naujas vietas, naminių pelių ir M. macedonicus populiacijos pasiekdavo pusiausvyrą.
„Šios išvados yra aiškus įrodymas, jog gamtos pasaulio pokyčiai dėl žmonių poveikio yra susiję su įvairiais žmonių mobilumo lygiais“, – sakė F. Marshall.
Tyrime taip pat dalyvavo mokslininkai iš Nacionalinio mokslinių tyrimų centro Paryžiuje ir Lioras Weissbrodas (Lioras Veisbrodas) iš Haifos universiteto Izraelyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama1
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Nelegalaus sąvartyno Vilniaus rajone žala gamtai – 104 mln. eurų3
Beveik 104 mln. eurų – tokia suma aplinkosaugininkai įvertino aplinkai padarytą žalą netoli Vilniaus. Tai didžiausia iki šiol nustatyta suma už aplinkosauginį pažeidimą. Tokią žalą galimai padarė vienas Vilniaus rajono gyventojas. Ty...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...