Pabandykime prisiminti: juk yra taip buvę, kai kovą paukščių daug suskrisdavo, gamta labiau pabusdavo. Tačiau kas iš to išeidavo, ne visada smagu prisiminti. Ne vieną tokį pavasarį sugrįžę žiemiški orai pasiglemždavo begalę gyvybių.

Tokie žiemos priešokiai būdavo neilgi, bet labai agresyvūs, o po keleto dienų stoję saulėti šilti orai tik dar labiau paryškindavo tas netektis. Žinoma, gamta viską išlygina, ištaiso, sudėlioja į vietas.

Šiuo pavasariu, nors ir netrykštančiu šiluma, abejoti neturime teisės: jis yra pats tikriausias, su visais jam deramais procesais. Daugeliui belaukiant, kaip sako, „pavasario pradžios“, ėmė ir peržydėjo lazdynai, nubiro alksnių žiedadulkės.

Prieš saulutę jau sensta žalčialunkių žiedai. Net žibuoklės įsaulyje ima blukti, o tai būna tik brandų, jau žalumą kelti pradėjusį pavasarį.

Be vargo galima suskaičiuoti bent dešimtį žydinčių augalų rūšių, kasdien jų rasis vis daugiau. Žinia, gamtoje nieko nevyksta šiaip sau, šie žiedai yra lankomi. Kai pasirodo saulutė, juose kruta bitės, atplazda drugiai citrinukai.

Jau turi pabusti kamanės – gali būti, kad jas regėsime šį savaitgalį. Kamanių motinos, vienos praleidusios žiemą, imsis labai atsakingo darbo – iš nieko kurs naujus namus, naują šeimą. Vienos, be pagalbos. Pagalba rasis kada nors vėliau, išsiritus pirmoms kamanėms darbininkėms.

Laukia ir erkės

Beje, gamtoje kruta ne tik vabzdžiai ir varlės. Ant krūmų šakelių, pernykštės žolės stiebų grobio laukia erkės! Tą turime žinoti ir planuoti savo išvykas taip, kad tikimybė susidurti su jomis būtų kuo mažesnė.

Pavasaris – paukščių metas. Jau regėtos pirmosios šelmeninės kregždutės – dar nelabai aktyvios, pavienės. Viena kregždė, kaip sako, dar ne pavasaris.

Tačiau tikro paukščių pavasario laukti neilgai. Tas laukimas svarbus ir mums, nes jau šį savaitgalį reikėtų iškabinti visus peržiem sukaltus inkilus. Tiesa, ne visi moka tą daryti patys – iš vidaus ir išorės sieneles nuobliuoja, nušlifuoja taip, kad uoksiniams paukščiams į jas nepavyksta įsmeigti savo nagučių.

Jei įsigijote tokį inkilą, jo priekinėje sienelėje po landa įrėžkite gilius skersinius brūkšnius – įrantas. Tą patį per visą priekinę sienelę padarykite ir inkilo viduje. Visa tai – paukščių, ypač jauniklių, labui – kad jiems būtų įmanoma be vargo pasiekti landą.

Beje, pamatuokite ir tokio inkilo landą. Smulkiesiems paukščiams jos skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 35 mm, varnėnams – 45 mm.