- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jei gyventi teturėtumėte vos vieną likusią naktį, kaip praleistumėte šį laiką?
Galbūt tamsi naktis jus baugintų ir lėktumėte kuo arčiau šviesos, nesvarbu, tikros ar dirbtinės… O galbūt jus baugintų vienatvė ir ieškotumėte sau artimiausios sielos?
Būtent taip šiąnakt nutiko lašalams. Lašalai – tai nedideli vabzdžiai, panašūs į mažus, baltus drugelius. Nuo kitų vabzdžių juos galima atskirti pagal tris (retkarčiais dvi) iš pilvelio kyšančias "uodegėles", vadinamas cerkais. Tačiau didžiąją gyvenimo dalį jie praleidžia kaip vandenyje gyvenančios besparnės lervos.
Kaip rašoma Studentų gamtininkų mokslinės draugijos pranešime, dar būdami lervomis, lašalai pasimaitina iki soties, o virtę suaugėliais burnos tiesiog nebeturi! Maitintis suaugėliams juk nėra kada – jie gyvena labai trumpai, todėl skuba ieškoti sau poros. Drovumui ir dvejonėms laiko nebėra... Susiporavę jie skuba dėti kiaušinėlius, o tada išsekę krinta žemėn. Ne šiaip sau ir lotyniškai jie vadinami ephemeroptera: jų pasirodymas sausumoje labai efemeriškas, trumpas, bet įspūdingas. Milžiniškas lašalų pulkas pakyla virš vandens vienai kitai nakčiai, o netrukus viskas grįžta į seną ritmą.
Nejučia pradedi abejoti, ar išties matei tokį neįtikėtiną reiškinį (kurio tolėliau nuo upės gyvenantys ir šunų naktimis nevedžiojantys draugai nė nepastebėjo), o galbūt tik sapnavai.
Vilniuje ypač daug lašalų būna netoli Šilo, vos mažiau – prie Žaliojo tiltų.
Šiąnakt, galbūt ir ateinančią naktį, galite pamatyti, kaip jie pirmą ir paskutinį kartą pakyla skrydžiui. Tarsi Japonijos metro primenančioje minioje užgimsta tūkstančiai porų ir kaip naktyje mirtis pasiverčia nauja gyvybe.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...