Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis per pirmą šių metų pusmetį medicininės pagalbos dėl sąlyčio su įtariamai pasiutlige sergančiais gyvūnais kreipėsi 477 Kauno miesto ir rajono gyventojai. Nors pasiutligės grėsmės Kauno mieste ir rajone nėra jau pastaruosius ketverius metus, tačiau nukentėjusiųjų nuo gyvūmų asmenų skaičius pastaraisiais metais mažai kinta. Akivaizdu, kad įvertinus palankią epizootinę situaciją, bet nemažėjantį nukentėjusiųjų nuo gyvūnų asmenų skaičių reikia ieškoti gyvūnų agresijos priežasčių gyventojų elgesyje.

Daugiausiai nukenčia nuo šunų ir kačių

Per šiuos metus daugiausia Kauno miesto ir rajono gyventojai nukentėjo nuo šunų (78 proc.), dar penktadalis – nuo kačių. Net pusė gyventojų buvo apkandžioti, apdraskyti ar kitaip sužaloti žinomų sveikų savo, draugų, kaimynų ar giminaičių augintinių, o jų stebėjimas perduotas veterinarijos specialistams. Iš 477 nukentėjusiųjų 233 atvejais apkandžiojusių gyvūnų savininkų nepavyko nustatyti ir visiems nukentėjusiesiems buvo skirtas profilaktinis (pokontaktinis) skiepijimas pasiutligės vakcina.

70 proc. gyventojų nukenčia nuo gyvūnų

Įvertinus besikreipusiųjų medicininės pagalbos asmenų nurodytas gyvūno apkandžiojimo aplinkybes, nustatyta, kad apie 70 proc. Kauno miesto ir rajono gyventojų nukenčia pažeidus gyvūnų laikymo taisyklės, netinkamai elgiantis su gyvūnais ar praradus atsargumo jausmą. 21 proc. (102 atv.) apkandžiojimų priežasčių struktūroje sudarė tie asmenys, kurie nukentėjo dėl netinkamo elgesio su gyvūnais, norint juos uždaryti, vežti, prausti, ar nepatogiai nešant, tempiant. Beveik penktadalis (78 atv.) asmenų nukentėjo nuo gyvūnų kuomet buvo užpulti buitinėmis aplinkybėmis, pvz.: atėjus į svečius, atidarius voljerą, duris ar išgąsdinus gyvūną ir panašiose situacijose. 10 proc. (49 atv.) buvo sužaloti norint paglostyti gyvūną. Po 5 proc. visų besikreipusiųjų nukentėjo buvo sužaloti gyvūnų juos šeriant ar gyvūnui ėdant ar žaidžiant su jais. Dar 7 proc. nukentėjusiųjų buvo apkandžioti savų ar svetimų gyvūnų ginant savo gyvūną ar skiriant susipjovusius gyvūnus. 22 (5 proc.) Kauno miesto ir rajono gyventojų buvo sužaloti gyvūnų einant, bėgant ar važiuojant dviračiu pro šalį.

Galima teigti, kad daugelis priežasčių sąlyčio su įtariamai pasiutusiais gyvūnais struktūroje nėra pasiutligę liudijantis gyvūno elgesys, o gyvūnų nepriežiūra ar netinkamas gyventojų elgesys. Tik šiek tiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) nukentėjusiųjų gyventojų buvo užpulti be gyvūno agresiją paskatinančios priežasties, t.y. įtartinomis, neaiškiomis aplinkybėmis.

Be priežiūros palikti gyvūnai kelia grėsmę

Pastebima, kad šeimininkus turintys gyvūnai daugiau gyventojus apkandžiojo buitinėmis sąlygomis užpuolus svečiuose (28 proc.) ar namuose (28 proc.) ir netinkamo elgesio (nešimas, vežimas ir t.t.) (10 proc.) ar glostant, žaidžiant su jais (10 proc.) metu, o daugelis (45 proc.) bepriežiūrių ar bešeimininkių gyvūnų apkandžiojimo atvejų įvyko įtartinomis, neišprovokuotomis aplinkybėmis. Taip pat dalis Kauno miesto ir rajono gyventojų nukentėjo nuo bepriežiūrių ar bešeimininkių gyvūnų ir dėl pačių gyventojų kaltės, norint vesti, nešti gyvūną, jį glostant ar šeriant (atitinkamai 14 proc., 11 proc., 3 proc.).

Gyvūnus reikia laikyti tinkamai

Specialistai primena, kad gyventojai turintys augintinių privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, kaip tą numato gyvūno laikymo taisyklės Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijose, pvz.: šunys bendrojo naudojimo patalpose vedami ir viešose vedžiojimo vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu, be to šuns savininkas privalo užtikrinti, kad šuo viešoje vietoje nebūtų paliktas be priežiūros. Taip pat draudžiama padaryti įsigytą gyvūną bešeimininkiu, o kiekvienas augintinis, potencialus pasiutligės viruso platintojas, turi būti kasmet paskiepytas nuo šios ligos. Atkreipiame dėmesį, kad gyvūno savininkas atlygina įstatymų nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala, o už gyvūnų netinkamą priežiūrą ir gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus gresia ir administracinė atsakomybė.

Tad, siekiant išvengti nemalonaus sąlyčio su gyvūnais gamtoje ir gyvenamojoje aplinkoje su jais reiktų elgtis atsakingai, neerzinti jų, ypač ėdančių, neiti artyn matant agresyvų gyvūną, nedaryti staigių judesių, nebėgti. Naminius gyvūnus (augintinius) tinkamai prižiūrėti, nepalikti be priežiūros, nepamiršti kasmet paskiepyti nuo pasiutligės.