- Goda Raibytė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ginčų, ar klimatas keičiasi, jau seniai neturėtų vykti, nes klimato kaita vyko visada, LRT.lt teigia Europos kosmoso agentūros mokslininkas Malcolmas Davidsonas, vadovaujantis Žemės stebėjimo programai.
Jo teigimu, šiuo metu svarbiausia nustatyti, kokia būtent žmogaus veikla lemia pokyčius: „Gamta yra paslaptingas „žvėris“, dar tiksliai nežinome, kas būtent gali lemti spartėjančią klimato kaitą. Palydovai gali padėti tai nustatyti.“
Žemės stebėjimo programa yra viena pagrindinių Europos kosmoso agentūros (European space agency, ESA) misijų. Jos metu surinkti duomenys padeda geriau pažinti mūsų planetą, joje vykstančius pokyčius ir jų įtaką kasdieniam žmogaus gyvenimui.
Misijos metu į kosmosą siunčiami palydovai, kurie yra tarsi mokslininkų „akys“ kosmose, milimetrų tikslumu fiksuojančios net menkiausius pokyčius planetoje.
Su vienu iš programos vadovų – M. Davidsonu – pasikalbėjome Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centre, įsikūrusiame Nordveike, Nyderlanduose.
– Vadovaujate Žemės stebėjimo programoms Europos kosmoso agentūroje. Galite trumpai pasakyti, koks yra jūsų darbas?
– Daugiausiai dirbu kartu su mokslininkais ir inžinieriais tam, kad įgyvendintume Europos palydovų misijas. Jeigu norime stebėti Žemę, pirmiausiai turime žinoti, kokius duomenis norime surinkti. Vieni palydovai tiria Žemės atmosferą, kiti – planetos paviršių.
Taigi vienoje pusėje yra mokslininkai, kurie pasako, ką daryti, kokius duomenis rinkti su palydovu, kitoje – inžinieriai, kurie žino, kaip reikiamą palydovą sukonstruoti. Esu tarsi tiltas, jungiantis šiuos du pasaulius.
– 2016 m. pavasarį į kosmosą pakilo naujausias misijos „Sentinel 1“ palydovas. Šie palydovai maždaug 25 min/val. daro planetos nuotraukas. Jie „mato“ ir per debesis, ir naktį. Ar galite įvardinti, kaip „Sentinel 1“ pasitarnauja praktiškai?
– Pirmiausia reikia paminėti, kad gautas nuotraukas mokslininkai turi teisingai „perskaityti“, nes jos gerokai skiriasi nuo mums įprastų, daromų fotoaparatais.
„Sentinel 1“ turi kelis tikslus. Vienas jų – stebėti jūras, nustatyti laivų buvimo koordinates, ypatingai laivų, kurie galimai teršia, kai, pavyzdžiui, išsilieja nafta. „Sentinel 1“ sudarinėja ledynų jūrose žemėlapius. Šiuos duomenis naudoja laivų ledlaužių kapitonai, kurie pagal mūsų sudarytus žemėlapius gali pasirinkti geriausią laužimo kelią.
Kalbant apie stebėjimus sausumoje, „Sentinel 1“ sudaro ir miškų, įvairių agrokultūrų žemėlapius. Kai kurie „Sentinel 1“ palydovai gali stebėti net mažiausius Žemės plutos judesius. Tada galime įvertinti, pavyzdžiui, kaip paviršius deformavosi, įvykus žemės drebėjimui.
– Nors Lietuvai prieš kelerius metus buvo skirta vieta geostacionarioje orbitoje, o 2014 m. paleisti du pirmieji lietuviški testiniai palydovai, iki šiol neturime savo palydovo. Kaip manote, ar valstybei būtina turėti savo palydovus?
– Palydovai, su kuriais aš dirbu, stebi Žemę, klimato pokyčius ir pan. Taigi kiekvienai valstybei svarbu turėti priėjimą prie tokios informacijos. Tai daroma arba naudojant nacionalinius palydovus, arba tarptautinius, kurie naudojami bendrai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į kovų lizdus jų perėjimo laikotarpiu
Padaugėjo pranešimų dėl neteisėto kovų lizdų perkėlimo, todėl Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d., kai šie paukščiai peri ir augina jauniklius, draudžiama perkelti, ardyti ar ...
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama1
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Nelegalaus sąvartyno Vilniaus rajone žala gamtai – 104 mln. eurų3
Beveik 104 mln. eurų – tokia suma aplinkosaugininkai įvertino aplinkai padarytą žalą netoli Vilniaus. Tai didžiausia iki šiol nustatyta suma už aplinkosauginį pažeidimą. Tokią žalą galimai padarė vienas Vilniaus rajono gyventojas. Ty...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...