- Jolanta Pakševičiūtė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norvegijos universitetų mokslininkai tris mėnesius stebėjo Kronebreno ledyną Svarlbardo salyne, norėdami išsiaiškinti ir kitiems paaiškinti, kas gresia, kai per trejus metus ledynas susitraukė beveik kilometrą, ledai tampa vandeniu. Pirmadienį Paryžiuje prasidėjo Jungtinių Tautų konferencija, kurioje 150 valstybių lyderiai dalyvaus derybose dėl pasaulinio įpareigojančio dokumento, priversiančio mažinti taršą ir „šiltnamio efektą“.
Kronebreno ledynas – už pusvalandžio skrydžio nuo centro, kuriame įsikūrę Svalbardo universiteto tyrėjai. Ledynas – milžiniškas. Nustatę, kad per pastaruosius trejus metus jis kilometru tapo mažesnis, mokslininkai įrengė aštuonias kameras, kurios vasarą stebėjo ledyną ir fotografavo kas 10 minučių – tam, kad išvadas paremtų ne tik palydovo informacija, temperatūrų matavimais, bet ir foto filmais.
Dalis duomenų analizuojama Longjyrbijene, vaizdingame miestelyje, kuriame gyvena dauguma iš maždaug trijų tūkstančių Svalbardo gyventojų. Moksliniai tyrimai vietos ekonomikos ramstis. Tirpstantys ledynai – jau daug metų svarbus taršos priešininkų argumentas, bet svarbu išsiaiškinti, kaip juda ir skilinėja ledai, tuomet ekspertai galės pateikti tikslesnes prognozes.
„Klimato permainos gali trejopai paveikti ledynus. Tai, kad ledynai ir ledkalniai tirpsta, yra akivaizdu, bet gali keistis jų judėjimo greitis, kaip juda ledai ir atskyla ledkalniai, iki šiol nėra deramai suvokta. Nėra sukurti tinkami kompiuteriniai modeliai, kuriuos naudojame prognozėms, taigi tiriame tuos dinamiškus procesus“, – sako Svarlbardo universiteto tyrėjas prof. Daughas Bennas.
Kitaip, negu palydovo informacija, tokie vaizdai padeda detaliau vertinti ledynų permainas, stebėti fiordų plėtimąsi.
„Kronebreno ledynas – uola, kuri tęsiasi iki pat jūros dugno. Jeigu fiordo vanduo šyla, jis iš apačios tirpto ledą, priekinė jo dalis griūna, nes iš apačios jos niekas nepalaiko“, – tikina D. Bennas.
Suprantama – ledynai greičiau nyksta, kai juos iš apačios atakuoja šiltesnis vanduo, o iš viršaus – šiltas vanduo. Ledai dengia 10 procentų planetos, juose – trys ketvirtadaliai pasaulio gėlo vandens išteklių. Kuo didesnė tarša, tuo blogiau ledynams, pasak mokslininkų, jeigu Paryžiaus konferencijoje nebus pasiektas pasaulinis įpareigojantis susitarimas dėl taršos mažinimo, iki šimtmečio pabaigos vandenynų lygis gali pakilti iki vieno metro.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...
-
JT: praėjusiais metais buvo pasiekti pasauliniai karščio rekordai
Jungtinių Tautų Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) antradienį paskelbė metinę klimato būklės ataskaitą, kurioje patvirtino preliminarius duomenis, rodančius, kad 2023-ieji buvo patys karščiausi kada nors užfiksuoti metai. ...
-
Kviečia stebėti tiesioginę transliaciją iš jūrinių erelių lizdo2
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus kviečia stebėti tiesioginę transliaciją iš jūrinių erelių lizdo. ...