- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Du trečdaliai Himalajų ledynų – vadinamojo trečiojo Žemės ašigalio – iki 2100 metų gali ištirpti, jei nebus sumažinta pasaulinė atmosferos tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, perspėja mokslininkai pirmadienį paskelbtose plataus naujo tyrimo išvadose.
Net pasiekus „patį ambicingiausią“ Paryžiaus susitarimo tikslą apriboti pasaulio šiltėjimą 1,5 Celsijaus laipsnio, trečdalis ledynų išnyktų, teigiama viešoje ataskaitoje „Hindukušo ir Himalajų įvertinimas“ (The Hindu Kush Himalaya Assessment).
Hindukušo ir Himalajų regiono ledynai yra itin svarbus vandens šaltinis maždaug 250 mln. žmonių kalnuose ir 1,65 mlrd. žmonių, gyvenančių žemiau esančiuose upių slėniuose, pažymima ataskaitoje.
Šie ledynai maitina 10 iš svarbiausių pasaulio upių sistemų, įskaitant Gangą, Indą, Geltonąją upę, Mekongą ir Ajejarvadį, taip pat tiesiogiai arba netiesiogiai aprūpina milijardus žmonių maistu, energija, švariu oru ir pajamomis.
Jeigu šie ledynai sunyktų, poveikis žmonėms bus įvairialypis: pradedant didesniu oro užterštumu, baigiant dažnesniais ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais. Be to, sumažėjus vandens upėse iki musonų bus neigiamai paveiktos miestų vandentiekio sistemos, maisto ir energijos gamyba, perspėja studijos autoriai.
Sparčiai tirpstant ledui regione, kuriame yra tokie kalnai kaip Everestas ir K2, prieškalnėse jau susidarė šimtai pavojingų ledyninių ežerų, kurių vanduo gali prasiveržti ir sukelti potvynius.
Naująją ataskaitą paskelbė Nepalo sostinėje Katmandu įsikūręs regioninis tarpvyriausybinis tyrimų centras „International Centre for Integrated Mountain Development“ (ICIMOD). Nepalas yra viena iš aštuonių valstybių, atsidūrusių šio pavojaus priešakinėje linijoje.
Ataskaita buvo rengiama penkerius metus, dalyvavo daugiau kaip 350 mokslininkų ir politikos ekspertų, 185 organizacijos, 210 autorių, 20 redaktorių ir 125 kviestiniai recenzentai.
„Jei niekas nesikeis, pasaulinis atšilimas transformuos šaltas, ledynais padengtas viršukalnes... kiek mažiau nei per šimtmetį aštuoniose šalyse atidengdamas plikas uolas“, – sakoma ataskaitos parengimui vadovavusio Philippus Westerio (Filipo Vesterio) iš ICIMOD pareiškime.
„Tai klimato krizė, apie kurią negirdėjote“, – pridūrė jis.
Regionui iki 2030-ųjų reikės iki 4,6 mlrd. dolerių (4 mlrd. eurų) per metus adaptuotis prie klimato kaitos, o iki 2050-ųjų ši suma gali išaugti iki 7,8 mlrd. dolerių (6,8 mlrd. eurų), sakoma ataskaitoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...