- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vabzdžių maldininkų patelės savo poravimosi partneriams galvas nukanda veikiausiai ne dėl savo agresijos, pareiškė mokslininkai.
Trečiadienį paskelbtoje studijoje sakoma, kad patelių įprotis suėsti patiną poruojantis galbūt išsivystė kaip evoliucinis prisitaikymas, užtikrinantis geresnes galimybes išgyventi šių vabzdžių palikuoniams.
Suėsdama patiną patelė užsitikrina, kad jis netgi žuvęs prisidės prie jauniklių išgyvenimo, pamaitindamas patelę ir aprūpindamas ją svarbiomis maistingosiomis medžiagomis.
„Lytinis kanibalizmas... padidina patino indėlį pratęsiant giminę“, – sakė Fredonijos mieste įsikūrusio Niujorko valstijos universiteto mokslininkas Williamas Brownas (Viljamas Braunas), vienas iš straipsnio, paskelbto JAV mokslo žurnale „Proceedings of the Royal Society B“, autorių.
Vykdydami šį tyrimą W. Brownas ir Australijoje įsikūrusio Macquarie (Makvorio) universtiteto mokslininkė Katherine Barry (Ketrin Bari) šėrė radioaktyviaisiais izotopais pažymėtų amino rūgščių turinčiu ėdesiu svirplius, kurie po to tapdavo maldininkų patinų grobiu.
Galiausiai plėšriesiems vabzdžiams būdavo leidžiama susiporuoti. Pusei patinų tas veiksmas būdavo paskutinis gyvenime, o gyvus likusius laiminguosius tyrėjai po poravimosi iškart atskirdavo nuo patelių.
Mokslininkai tyrinėjo, kaip radioaktyvūs baltymai pasklinda patelių kanibalių organizmuose ir pasiekia jų kiaušinėlius.
Patinus suėdusios patelės „subrandindavo daugiau kiaušinėlių po kanibalizmo akto“, – W.Brownas rašo elektroniniame laiške, kurį gavo naujienų agentūra AFP.
Didelė dalis iš patino organizmo pasisavintų amino rūgščių atitekdavo ne pačiai patelei, bet jos jaunikliams.
Gamtoje maldininkų patelės suėda patinus 13–28 proc. poravimosi atvejų, sakoma studijoje. Per poravimosi laikotarpį patinai gali sudaryti iki 63 proc. patelių ėdesio.
Pasak tyrėjų, tokia elgsena gali būti laikoma ekstremalaus patino tėvystės indėlio pavyzdžiu.
Lytiniu kanibalizmu vadinama elgsena, kai kurios nors rūšies patelė suryja patiną prieš poravimąsi, jo metu arba jam pasibaigus. Tokia ypatybė taip pat būdinga vorams, tarp jų juodosioms našlėms, ir skorpionams.
Kitaip negu maldininkų patinai, kurie gali poruotis daugiau negu vieną kartą ir su skirtingomis patelėmis, kol galiausiai kuri nors nužudo partnerį, kai kurie vorai poruojasi tik kartą gyvenime, nes jų lytiniai organai kopuliuojant pažeidžiami ir nebegali būti vėl panaudoti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama1
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Nelegalaus sąvartyno Vilniaus rajone žala gamtai – 104 mln. eurų
Beveik 104 mln. eurų – tokia suma aplinkosaugininkai įvertino aplinkai padarytą žalą netoli Vilniaus. Tai didžiausia iki šiol nustatyta suma už aplinkosauginį pažeidimą. Tokią žalą galimai padarė vienas Vilniaus rajono gyventojas. Ty...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...