- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Erelis Kaunas išskleidė sparnus laisvėje
-
Erelis Kaunas išskleidė sparnus laisvėje
-
Erelis Kaunas išskleidė sparnus laisvėje
-
Erelis Kaunas išskleidė sparnus laisvėje
-
Erelis Kaunas išskleidė sparnus laisvėje
-
Erelis Kaunas išskleidė sparnus laisvėje
-
Erelis Kaunas išskleidė sparnus laisvėje
-
Erelis Kaunas išskleidė sparnus laisvėje
-
Erelis Kaunas išskleidė sparnus laisvėje
-
Erelis Kaunas išskleidė sparnus laisvėje
Lietuvos zoologijos sodas į laisvę išleido sode pernai gegužę išsiperėjusį kilniojo erelio patiną.
Erelio, vardu Kaunas, paleistas Mirabelio miške, Kupiškio rajone, apie 10 km. nuo tos vietos, kur buvo rastas šio paukščio tėvas.Jis buvo sužeistu sparnu ir pateko Lietuvos zoologijos sodo globon.
Ekspedicijoje dalyvavo ir aplinkos viceministras Algirdas Genevičius. „Žmonės turbūt niekada nebus tokie laisvi, nebent grįš gyventi į olą“, – vaizdingą palyginimą pateikė viceministras.
„Paleidimo vieta yra labai tinkama, čia gausu kitų paukščių: suopių, inkių, žąsų, gulbių, gervių“, – komentavo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (GGAI) vyresnysis inspektorius Gaudentas Baikauskas.
Erelis paleistas su mikroschema, kuri leis jį stebėti toliau. Iki šiol šioje vietoje buvo pastebėti keli kilnieji ereliai, todėl yra tikimybė, kad paukštis ras porą. Mirabelio miške ornitologai šiuo metu stebi du kilniuosius erelius – jauniklį ir suaugusį erelį.
Kilnusis erelis Lietuvoje yra įrašytas į raudonąją knygą. Knygoje paukštis priskiriamas „E kategorijai“. Ši kategorija yra paskutinė prieš skelbiant gyvūnų rūšį visiškai išnykusia. Kilniojo erelio rūšiai Lietuvoje yra skiriamas didelis dėmesys. Išsaugoti juos galima tik taikant specialias apsaugos priemones. Lietuvos zoologijos sodo vyriausioji biologė Virginija Genovaitė Raudeliūnienė teigia, jog svarbiausia išsaugoti kilniųjų erelių buveines, tai yra nesausinti pelkių ir nekirsti aukštų miškų, esančių prie vandens telkinių.
Šiuos paukščius yra labai sunku veisti nelaisvėje. Statistikos duomenimis, iš 94 zoologijos sodų, laikančių šiuos jauniklius, tik keturiems pavyko sėkmingai sulaukti kilniojo erelio jauniklių.
Lietuvos zoologijos sode kilnieji ereliai laikomi nuo 1979 metų, o pirmojo jauniklio susilaukta 2009 metais. Šiuo metu zoologijos sode yra laikoma viena kilniųjų erelių pora.
Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvos zoologijos sodo rodikliai yra labai aukšti. Sode gyvenanti šių paukščių pora išperėjo jau penkis stiprius ir sveikus jauniklius. Ankstesnių metų keturi jaunikliai atiduoti Rygos, Talino, Deigne (Belgija) ir Čekijos zoologijos sodams.
Net ir vykdant veisimo programas, nepakanka tik paleisti nykstančią rūšį atgal į gamtą. Mokslininkai nuolat tiria ir stengiasi pašalinti įvairių rūšių išnykimo priežastis Lietuvoje, kad paleistas į laisvę gyvūnas galėtų sėkmingai veistis toliau. Dažniausiai pasitaikančios rūšies nykimo priežastys: gyvenamųjų vietų nykimas, aplinkos užterštumas, maisto trūkumas, invaziniai grobuonys ir žmogaus vykdoma veikla. Laukinių gyvūnų statistika rodo, kad kai kurios gyvūnų rūšys yra likusios tik zoologijos soduose. Vienas iš svarbiausių visų zoologijos sodų tikslų yra prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Yra užfiksuotų atvejų, kai tik zoologijos sodų dėka laisvėje beveik išnykę gyvūnai buvo išsaugoti, juos pradžioje auginant nelaisvėje, o vėliau grąžinant į natūralią aplinką.
Lietuvoje kilnieji ereliai jau nuo 1976 metų yra ties išnykimo riba. Šio erelio paleidimas į laisvę yra didelis žingsnis bandant atkurti šių gyvūnų populiaciją šalyje. Prie to gali prisidėti ir kiekvienas gyventojas, dalyvaudamas edukaciniuose projektuose apie nykstančius gyvūnus, renginiuose, kurie skirti visuomenės švietimui apie nykstančias rūšis Lietuvoje ir pasaulyje.
Zoologijos sodas iki šiol dalyvavo nykstančių rūšių – balinių vėžlių, didžiųjų apuokų ir lūšių – gausinimo Lietuvoje projektuose. Per keletą pastarųjų metų zoologijos sodas šiems projektams išveisė 6 didžiuosius apuokus ir 4 lūšis, kurie po adaptacinio laikotarpio buvo išleisti į laisvę. 2014 m. liepos mėnesį Lietuvos balinių vėžlių populiaciją papildė ir 101 vėžliukas, išaugintas zoologijos sode.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama5
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...